Primenama apie neišaiškintą prokuroro Gintauto Sereikos nužudymą, užstrigusį verslininko Gedemino Kiesaus dingimo tyrimą. Kaltinami teisėsaugininkai tyli, nors jau žino, kas įvykdė rezonansinius nusikaltimus. Reikalai ima judėti, kai surandamas vienas svarbus liudininkas.

Prireikė tik dviejų dienų po šūvių į policininką ir prokurorę ir jau aišku, kad tai – „tulpinių“ gaujos darbas. Ta pati grupuotė įtariama ir G. Kiesaus dingimo byloje. Tačiau operatyvinės žinios apie kaltininkus dar neleidžia pradėti sulaikymo operacijos. Garsiais advokatais apsistatę grupuotės lyderiai būtų netrukę išeiti į laisvę ir palaidoję viltis įvykdyti teisingumą.

Visuomenės nuomonės ir politikų spaudžiami pareigūnai tyliai dirba Panevėžyje po kruopelę rinkdami informaciją apie „tulpinių“ gaujos narius. Kuris iš jų galėtų būti silpniausia grandis? Užmesti žvalgybiniai tinklai galiausiai duoda rezultatų.

Randa svarbų liudininką

2001 metų gegužės 10 dieną į policiją kreipėsi policijos ieškomo „tulpinių“ lyderio Romualdo Čeponio žmonos sesuo. Ji pranešė, kad gegužės 1-osios vakarą pasiėmęs automobilį kažkur išvažiavo ir nebepasirodė jos draugas Saulius Bitė. Pora kartu buvo aštuonerius metus, gyveno R. Čeponio tėvų namuose. Panevėžio policija pradėjo paiešką, bet kelti baudžiamąją bylą atsisakė. Tačiau tuo metu su S. Bitės dingimo istorija slapta, bet itin aktyviai dirbo „tulpinių“ bylą narpliojantys kriminalistai.

Nuo tada prasideda gaujos žlugimo istorija. Daugybę mėnesių tyliai dirbusi policija pereina į aktyvią surinktos informacijos realizacijos fazę.

Teisutis Vėbra, tuometinis Kriminalinės policijos komisaras inspektorius, pasakoja, kad buvo rastas vienas vyras, prisipažinęs vieną vakarą R. Čeponį ir Sigitą Novikovą vežęs į mišką. Ten juos palikęs. Paskui jam buvo liepta į mišką nuvežti dar vieną žmogų, t.y. S. Bitę. Pareigūnams jis pasakojo S. Bitę paėmęs iš Panevėžio, parodė ir vietą, į kurią jį nuvežė. Paklaustas, ar jis S. Bitę parvežė ir atgal, žmogus paaiškino atgal jo jau nebeparvežęs.

Taigi kriminalistų rankose atsiduria gana tiksli informacija apie S. Bitės nužudymą. Žinoma diena, apytikslė kūno paslėpimo vieta, taip pat ir žmonės, kurie tą naktį kartu su R. Čeponiu buvo miške netoli Panevėžio. Tai – Donatas Fedčas, S. Novikovas. Šie vyrai – palyginti nauji „tulpinių“ gaujos nariai.

Tačiau kur kas daugiau vilties kriminalistams teikia trečiasis liudininko ištartas vardas – Dainius Skačkauskas.

Svarbu apgalvoti ėjimus

D. Skačkauskas – vienas iš pagrindinių „tulpinių“ gaujos narių. Jo pėdsakas šmėžuoja Kiesų dingimo byloje, gali būti, kad jis dalyvavo ir kituose „tulpinių“ gaujos nusikaltimuose. Galų gale, matyti būdas, kaip su konkrečiu nusikaltimu susieti žmogų, kuris žino apie „tulpinių“ lyderių darbus.

Šis bylos tyrimo siūlas – gana trapus. Norint sėkmingai juo pasinaudoti reikia veikti labai atsargiai ir apgalvotai. Savo veiksmus teisėsaugininkai dėlioja lyg šachmatų partiją. Galimybė imtis veiksmingo ėjimo atsiranda po dviejų savaičių.

Tuometinis Kriminalinės policijos komisaras Gerardas Grigalis atskleidžia, kad „tulpinių“ gaujoje netgi žvilgsnis galėjo lemti mirtį ar gyvenimą. Be žinios dingdavo ne tik priešininkai, bet ir gaujos nariai, netgi artimai bendraujantys su vienu gaujos vadeivų Virginijumi Baltušiu. Buvo aišku, kad gaujos viduje tvyro baimė, todėl bus sunku ką nors prašnekinti.

„Reikėjo konkrečių faktų. Bent vieno fakto, kad būtų galima sulaikyti, uždaryti ir dirbti. Jau žinojome, kas tuos nusikaltimus padarė, bet reikėjo apgalvoti grandinę, kuriuos asmenis sulaikinėti, kada, kokia eilės tvarka“, – aiškina G. Grigalis.