Rugsėjo 9 d. apie 13 val. 40 min. Klaipėdoje, moteriai (g. 1934 m.) telefonu paskambino vyras ir, pasakęs, kad sūnus padarė eismo įvykį, pareikalavo pinigų. Atėjusiam į namus nepažįstamam vyriškiui moteris perdavė 19 850 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Rugsėjo 9 d. laikotarpyje tarp 16 val. ir 16 val. 30 min. Kaune, vyrui (g. 1947 m.) į laidinį telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) viršininku ir pasakė, kad ateis jo kolega į namus patikrinti pinigų, ar jie tikri. Atėjęs į namus nepažįstas vyras pagriebė voką su pinigais ir pabėgo. Nuostolis – 13 920 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Policija primena, kad pareigūnai niekuomet neskambina piliečiams siūlydami neoficialiai išspręsti problemą, pareigūnai nevaikšto į namus tikrinti pinigų, neskambina prašydami asmens duomenų. Tai yra sukčiai, kurie netikėtu skambučiu manipuliuoja žmonių jausmais ir verčia juos, apimtus streso, skubėti priimti atsakingus sprendimus.

Bankų saugumo ekspertai dar rugpjūtį įspėjo, kad padaugėjo sukčių skambučių šalies gyventojams. Šiuo atveju skambučiai išsiskiria tuo, kad dažniausiai skambinama iš užsienio šalies ir sukčiai bendrauja rusų kalba. Sukčiavimo taktika paremta tuo, kad, apsimesdami banko darbuotojais, sukčiai pašnekovo dėmesį bando patraukti neva užfiksuotu neteisėtu lėšų judėjimu asmeninėje sąskaitoje, taip pat prašoma patvirtinti neva atlikto mokėjimo atšaukimą. Šiems veiksmas atlikti sukčiai prašo nedelsiant suteikti asmeninius prisijungimo prie interneto banko ir mokėjimo kortelių duomenis. Bankininkai atkreipia dėmesį, kad banko darbuotojai niekada patys neskambina klientams, jog sužinotų gyventojų mokėjimo kortelių duomenis, elektroninės bankininkystės vartotojo informaciją ar "Smart-ID" kodus.

Šiemet per septynis mėnesius šalyje registruoti 1 409 sukčiavimo atvejai (beveik 4 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį). Vos daugiau nei pusė sukčiavimų (55 proc.) pareigūnams pavyko išaiškinti.

Kaip sukčiai veikia?

Sukčiai dažnai prisistato kaip asmenys, atstovaujantys autoritetingoms institucijoms ar organizacijoms (bankams, policijai, FNTT ir kita), ir nurodo, kad tiria menamą nusikaltimą bei prašo asmens ar prisijungimo prie finansų įstaigos duomenų, kurie menamo tyrimo metu neva padės nustatyti tiesą.

Sukčiai užduoda daug klausimų, gudriai paprašo atskleisti itin privačią informaciją ir tuoj pat panaudoja ją prieš jus, pavyzdžiui, prašo patikslinti artimojo vardą, nurodyti banką, kurio paslaugomis naudojatės, ir tada "sujungia" būtent su jūsų nurodyto banko atstovu ar pakartoja jūsų anksčiau pasakytą artimojo vardą ir pavardę, nurodydami jo padarytą žalą.

Potencialioms aukoms paskambinę telefoniniai sukčiai dažniausiai prisistato kaip jų artimieji ar draugai, tariamai patekę į nelaimingus įvykius ir prašantys skubios pagalbos.

Naudodamiesi netikėtumu ir jūsų susijaudinimu, sukčiai praneša apie neva įvykusį eismo įvykį ar nelaimę, susijusią su jūsų artimaisiais, ir prašo skubiai pervesti jiems reikiamų pinigų sumą į nurodytą sąskaitą ar atiduoti žmogui, kuris atvyks jų pasiimti.

Jeigu taip atsitiktų, neskubėkite vykdyti skambinusiojo prašymų – patys paskambinkite artimajam ar giminaičiui ir įsitikinkite, ar jam tikrai reikia jūsų pagalbos.

Kaip elgtis, sulaukus tokio skambučio?

Sulaukę netikėto sukčių skambučio, nutraukite pokalbį!

Sulaukę pakartotinio skambučio, nekelkite ragelio. Jeigu pakėlėte ragelį ir supratote, kad skambina tie patys žmonės, vėl padėkite ragelį.

Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, neskubėkite vykdyti jo prašymų – nedelsdami praneškite policijai telefonu 112. Visi gyventojų gauti pranešimai yra registruojami, analizuojami, gretinami ir susiejami pagal bendrus požymius.

Svarbu prisiminti

Kuo ilgiau kalbate su sukčiumi, tuo didesnį nerimą jaučiate ir tampa vis sunkiau atpažinti apgavystę.

Nepriimkite žaibiškų sprendimų, nemokėkite grynųjų ir neperveskite į nurodytas banko sąskaitas pinigų nežinia kam.

Teisėsaugos pareigūnai, bankų ir kitų įstaigų darbuotojai neturi teisės ir niekuomet telefonu neprašo pateikti (padiktuoti) asmens duomenų, banko kortelių, generatorių, elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų, slaptažodžių ir kita.

Jokiu būdu neperduokite pinigų per tarpininkus.

Teisėsaugos pareigūnai, bankų ir kitų įstaigų darbuotojai netarpininkauja tarp nukentėjusiojo ir pažeidėjo sprendžiant piniginius klausimus.