Kaip BNS patvirtino Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos štabo atstovas Aleksandras Dabravolskis, Lietuvos pilietybę turinti Marija Matusevič į Lietuvos kriminalinės policijos biurą kreipėsi pirmadienį.

„Taip, ji kreipėsi į policiją vasario pirmą, apklausa buvo nuo ryto, ją ilgai apklausė, ji viską papasakojo, jos istorija įdomi“, –  BNS sakė A. Dabravolskis.

Tai – jau antrasis kreipimasis į Lietuvos teisėsaugą dėl Baltarusijos teisėsaugos smurto prieš protestuotojus, Lietuvos generalinė prokuratūra pernai gruodį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui pagal Baltarusijos piliečio Maksimo Chorošino kreipimąsi.

Tikisi, kad pavyzdžiu paseks ir kiti

M. Matusevič BNS patvirtino pirmadienį pateikusi pareiškimą kriminalinei policijai ir tikisi, kad jos pavyzdžiu paseks ir daugiau nukentėjusiųjų nuo Baltarusijos jėgos struktūrų.

„Kol kas man suteiktas liudytojos statusas, bet prašau mane pripažinti nukentėjusiąja (...). Norisi tikėti, kad ir daugiau žmonių, šiuo metu esančių čia, paduos pareiškimus“, – tvirtino ji.

Lietuvos pilietybę iš mamos pusės nuo gimimo turinti, bet Minske užaugusi moteris pasakojo pastaruoju metu kurį laiką gyvenusi ir dirbusi Londone. Minske kilus pirmiesiems protestams rugpjūtį su tuomet dar būsimu vyru ir dar vienu draugu ji tvirtino atvykusi į Minską, kur rugpjūčio 9–11 dienomis dalijusi protestuotojams vandenį ir medikamentus. Tuomet ir buvo sulaikyta.

„Mes dar turėjome tokius raudonius kryžius, kokius turi medikai, ant rankų ir ant automobilio, kad būtų galima atpažinti, kad mes – „savi“. Mus sulaikė, necenzūriniais žodžiais plūdosi, gąsdino, šaukė, aiškino, kad yra kas mums moka, kad eitumėme į mitingus, klausinėjo, kiek mums sumokėjo, gąsdino, kad sėsime į kalėjimą 20-čiai metų, kad neliks iš mūsų sveikos vietos“, – pasakojo ji.

„Mane mušė rankomis, į galvą, kaklą, nugarą, mano vyrą ir draugą mušė lazdomis ir rankomis visur – per užpakalį, į kaklą, nugarą, galvą. Vyrui iš kelių kelis kart trenkė į šonkaulius, draugui – lazda per šlaunis. Man pasisekė, mėlynių nebuvo, bet vaikinai dėl sužalojimų kreipėsi į medikus“, – kalbėjo moteris.

M. Matusevič tvirtino, kad pirmiausia sulaikytieji buvo nuvežti į Minsko milicijos skyrių, vėliau pervežti į Okrestino gatvėje esantį laikinojo sulaikymo izoliatorių. Ji sakė buvusi išleista naktį, o jos vyras ir draugas pervežti į dar vieną, už maždaug 100 kilometrų esančią sulaikymo įstaigą Slucke. Vyras iš pradžių buvo sulaikytas 15 parų, bet iš šios įstaigos teisininkų pastangomis po kelių parų paleistas.

Anot jos, kartu nukentėjęs draugas su savo mergina šiuo metu planuoja persikelti į Lenkiją, kreiptis į Lietuvos teisėsaugą jis baiminasi dėl Minske likusių artimųjų. Panašūs ir jos vyro motyvai.

Pati M. Matusevič sako besijaučianti mažiau suvaržyta, nes su savo Baltarusijoje likusiais artimaisiais bendraujanti rečiau, be to, jai penkerius metus uždrausta atvykti į šalį.

„Mano vyras dar svarsto, ar kreiptis, ar ne, nes jis bijo, kad tai kaip nors nepaveiktų jo šeimos Minske, jis nori dar nuvykti pas šeimą. O man uždrausta penkerius metus įvažiuoti į Baltarusiją“, – kalbėjo nukentėjusioji.

A. Dabravolskis BNS teigė, kad dėl Baltarusijos milicijos smurto ketina kreiptis ir daugiau asmenų, tarp jų – ir du į Lietuvą atvykę Baltarusijos piliečiai.

Tyrimą pagal M. Chorošino kreipimąsi atliekanti Lietuvos generalinė prokuratūra tvirtina, kad baltarusio pateikti pirminiai duomenys įvertinti kaip turintys nusikaltimo, kuriam pagal Lietuvos baudžiamąją kodeksą taikoma universali jurisdikcija, požymių. Tai leidžia taikyti baudžiamąją atsakomybę, nepaisant nukentėjusiųjų ar įtariamųjų pilietybės, nusikaltimo vietos ir to, ar valstybėje, kurioje padarytas nusikaltimas, už tai baudžiama įstatymu.

Prie nusikaltimų, kuriems gali būti taikoma universalioji jurisdikcija priskiriamas ir kankinimas – vienas iš nusikaltimų žmoniškumui.

Baltarusijoje nuo rugpjūčio mėnesio tęsiasi protestai dėl rinkimų klastojimo. Minsko režimo pareigūnai protestus malšina jėga.

Į Lietuvą po rinkimų pasitraukusi buvusi kandidatė į prezidentes S. Cichanouskaja ragina kitas Europos šalis sekti Lietuvos pavyzdžiu ir pradėti tyrimus dėl kankinimų.