Pasak jos, labiausiai didėjo telefoninio sukčiavimo atvejų: jų buvo dešimtys, o nuostoliai siekė daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Vis dėlto tai tebėra gerokai mažiau nei pernai trečiąjį ketvirtį, kai tokiu būdu buvo išviliota beveik 1 mln. eurų.

Siunčiant suklastotas SMS žinutes bei elektroninius laiškus šiemet išviliota 342 tūkst. eurų, arba penkis kartus daugiau nei prieš metus, kai vadinamojo „fišingo“ būdu išviliota 66 tūkst. eurų.

Didėja sumos, sukčių išgaunamos apsimetant įmonės vadovu bei nurodant atlikti pavedimą į nusikaltėlių sąskaitą – šiemet taip prarasta 121 tūkst. eurų, tuo metu pernai nebuvo nė vieno tokio atvejo.

Daugiausiai nuostolių šiemet patirta 21 atveju sukčiams perėmus susirašinėjimą elektroniniu paštu – taip išviliota apie 689 tūkst. eurų (vienu atveju vidutiniškai beveik 33 tūkst. eurų). Dažniausiai šitaip nukenčia įmonės. Prieš metus atvejų skaičius buvo panašus, o nuostoliai viršijo 1 mln. eurų.

Šių metų pradžioje pranešta apie 134 investicinių sukčių nusikaltimus, jie išviliojo 297 tūkst. eurų (prieš metus – atitinkamai 122 ir 1,2 mln. eurų).

Šiemet pirmąjį ketvirtį gyventojai pranešė apie 54 vadinamųjų romantinių sukčių atvejus, prarasta 100 tūkst. eurų (pernai – atitinkamai 36 ir apie 200 tūkst. eurų).

Sausį-balandį LBA priklausantiems bankams bendradarbiaujant su teisėsauga į savininkų sąskaitas sugrįžo 423 tūkst. eurų, jau pervestų į kitą finansų įstaigą. Dar 379 tūkst. eurų buvo sustabdyta toje pačioje finansų įstaigoje ir po tyrimo grąžinti klientams.

LBA duomenimis, finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2021-aisiais išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais (4,8 mln. eurų).