Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl milicijos smurto Minske

„Pareiškėjo nurodytos įvykio aplinkybės bei prokuratūrai pateikti kiti pirminiai duomenys įvertinti kaip turintys nusikaltimo, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamuoju kodeksu, yra taikoma universali jurisdikcija, požymių“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Pasak prokuratūros, universali jurisdikcija reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus taikoma nepaisant nukentėjusiųjų ar įtariamųjų pilietybės, nusikaltimo vietos ir to, ar valstybėje, kurioje padarytas nusikaltimas, už tai baudžiama įstatymu.

Prie nusikaltimų, kuriems gali būti taikoma universalioji jurisdikcija priskiriamas ir kankinimas – vienas iš nusikaltimų žmoniškumui.

Šis ikiteisminis tyrimas bus itin sudėtingas, atidžiai visų stebimas, ir tikrai niekas šiandien negali pasakyti, kada ir kuo jis baigsis.

Sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą priėmęs kadenciją baigiantis generalinis prokuroras E. Pašilis pabrėžė, kad visi žmonės, nepaisant turimos pilietybės, turi vienodas žmogaus teises ir gali gauti kitų valstybių pagalbą, jei šios teisės yra pažeidžiamos.

„Tarptautinė bendruomenė vieningai sutaria dėl universalios jurisdikcijos būtinumo ir svarbos ginant esmines žmogaus teises bei stabdant, užkardant sunkius tarptautinius nusikaltimus, tačiau tokios bylos visgi yra retos ir keliančios labai daug teisinių klausimų. Todėl suprantu, kad ir šis ikiteisminis tyrimas bus itin sudėtingas, atidžiai visų stebimas, ir tikrai niekas šiandien negali pasakyti, kada ir kuo jis baigsis“, – teigė jis.

Anot E. Pašilio, šiuo atveju prokuratūra turėjo tik vieną teisingą sprendimą – „teisėtais būdais surinkti ir tinkamai užfiksuoti kuo daugiau įrodymo vertę turinčių duomenų, būtinų teismo procesui, kada ir kur jis bevyktų“.

Prokuratūros teigimu, siekiant įrodyti nusikaltimą ikiteisminio tyrimo metu reikės gauti duomenis, kad kankinimas buvo vykdomas valstybės vardu.

Taip pat neatmetama, kad tyrimo metu bus surinkta informacijos ir apie kitus nukentėjusius asmenis.

Šiuo metu Lietuvoje gyvenantis Baltarusijos pilietis M. Chorošinas į prokuratūrą kreipėsi lapkričio 30 dieną dėl smurto, kurį jis nurodė patyręs spalio 13 dieną Baltarusijos sostinėje Minske.

Per lapkričio pabaigoje Vilniuje surengtą spaudos konferenciją M. Chorošinas pasakojo, kad su žmona dalyvaudavo protesto akcijose Baltarusijoje. Vieną dieną prie jo namų atvyko trys automobiliai su 12 kaukėtų žmonių, ir jį išsivežė. Baltarusis teigė iš pareigūnų sužinojęs, kad buvo sekamas.

Pasak jo, pareigūnai, kaltindami dėl dalyvavimo opozicijos mitinge, jį mušė lazdomis ir kumščiais, jis kelis kartus buvo praradęs sąmonę.

M. Chorošinas pasakojo, kad jis iki šiol yra persekiojamas, sulaukia grasinančių skambučių.

Pareiškime teisėsaugai nurodoma, kad Baltarusijos pilietį sumušęs vyras panašus į Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija vyriausiosios valdybos (GUBOPiK) viršininką Nikolajų Karpenkovą.

Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos štabo atstovas Aleksandras Dabravolskis anksčiau teigė, kad nukentėjusių nuo Baltarusijos režimo žmonių pareiškimus su panašiais kaltinimais ketinama pateikti ir kitų valstybių teisėsaugai, o Vilniuje steigiamas šį darbą koordinuojantis centras.

Lietuvoje ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentas, tyrimo veiksmus atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad asmuo, kuris vykdydamas valstybės politiką ar veikdamas su valstybės leidimu, kurstymu, palaikymu ar pritarimu, bet kokiu būdu kankino arba kitaip itin žiauriai elgėsi su kitu žmogumi taip sukeldamas nukentėjusiajam stiprų fizinį ar psichinį skausmą arba dideles kančias, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Kaltinamajam slapstantis nuo teisingumo procesas gali vykti ir už akių.