Ieškovei – bylinėjimosi išlaidos

Pati I. Tamašauskienė įsitikinusi, jog iš pareigų buvo atšaukta be kaltės įrodymų, ji teismo sprendimą žada skųsti.

Politiko žmona teisme kėlė versiją, kad iš tiesų buvo atleista dėl to, kad jos sutuoktinis kandidatuoja į mero postą.

Tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai atmetė I. Tamašauskienės ieškinį, kuriuo ji prašė pripažinti neteisėtu atleidimą iš Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktoriaus pareigų.

Prašyta priteisti netesybas už uždelstą atsiskaitymą – 1 808 eurus, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Iki rinkimų buvau pavyzdžiu laikoma vadovė, o viskas pasikeitė po mano vyro paskelbimo į Klaipėdos rajono merus.

Tačiau teismas nusprendė kitaip – I. Tamašauskienės ieškinį atmetė.

Iš buvusios bibliotekos vadovės Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos naudai priteista 8 349 eurai bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui. Tai moteris ir ketina padaryti.

Į namus – tarnybine mašina

Į Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio bibliotekos direktoriaus pareigas I. Tamašauskienė buvo paskirta 2021 m. rugpjūtį.

Moteris dalyvavo konkurse, jį laimėjo, o darbo sutartis buvo pasirašyta penkeriems metams.

Darbo sutartyje parašyta, kad bibliotekos vadovės darbdavys – savivaldybės taryba, kuriai atstovauja Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

I. Tamašauskienė iš pareigų buvo atšaukta po metų, 2022-ųjų rugpjūčio 5 d. Priežastis – prarado pasitikėjimą.

„Toks sprendimas priimtas po išaiškėjusių faktų apie netinkamą įstaigos vadovės elgesį su darbuotojais ir naudojimąsi tarnybine padėtimi. Gautas J. Lankučio viešosios bibliotekos darbuotojų skundas dėl nuolatinio netinkamo bibliotekos direktorės elgesio. Skunde įvardytus faktus, kad direktorė vartoja nepagarbius kreipinius, pakeltą toną prieš darbuotojus, darbuotojai patvirtino ir žodžiu, ir raštu. Jie prašo užtikrinti saugias darbo sąlygas ir aplinką“, – buvo rašoma Klaipėdos rajono savivaldybės pranešime apie priimtą sprendimą atleisti direktorę.

Taip pat užfiksuota faktų, kad bibliotekos direktorė į namus važinėjo tarnybine mašina, ja naudojosi ir atostogų metu.

Versija: teismo neįtikino I. Tamašauskienės versija, jog ji buvo atleista dėl to, kad jos vyras kandidatuoja savivaldos rinkimuose. / Asmeninio I. Tamašauskienės archyvo nuotr.

J. Lankučio viešajai bibliotekai už 21,8 tūkst. eurų sumą buvo nupirktas automobilis „VW Passat“, už kurį iš biudžeto kiekvieną mėnesį yra sumokama ne mažiau nei 450 eurų.

Šis automobilis skirtas įstaigai, tačiau išaiškėjo, kad bibliotekos vadovė juo naudojosi asmeninėms reikmėms.

Savo pačios pasirašytu įsakymu direktorė nusistatė, kad šis automobilis gali būti saugomas jos namų kieme.

„Tai reiškia, kad kiekvieną dieną po keliasdešimt kilometrų iš namų į darbą ir atgal ji važinėjo tarnybiniu automobiliu, išlaikomu iš mokesčių mokėtojų pinigų. Taip pat fiksuotas faktas, kad direktorė automobilį pasiėmė ir savo namų kieme laikė net ir atostogų metu“, – pažymėta viešame pranešime.

Po atleidimo – nedarbingumas

Nagrinėjant civilinę bylą dėl atleidimo I. Tamašauskienė skundėsi, kad buvo atleista jai sergant, o tai rimtas pažeidimas.

Tačiau teismui pateiktoje medžiagoje matyti, kad į medikus I. Tamašauskienė kreipėsi tik po to, kai sužinojo, jog yra atleidžiama.

Teismui buvo pateikta nuotrauka, kurioje bibliotekos tarnybinis automobilis „VW Passat“ užfiksuotas prie Gargždų ligoninės 2022 m. rugpjūčio 5 d. 16.27 val., nors atleidimas jau buvo įformintas prieš kelias valandas.

„Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nors formaliai ieškovė nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. turėjo nedarbingumą, tačiau, nustačius, kad ji į medikus kreipėsi tik po potvarkio priėmimo ir labiau tikėtina į darbo pabaigą, nėra pagrindo laikyti, kad ji atšaukta iš pareigų jos nedarbingumo metu“, – konstatuojama skųsimoje teismo nutartyje.

Netesybų nepriteisė

I. Tamašauskienė ieškinyje teismui nurodė, kad jai būtų priteistos netesybos, nes su ja biblioteka ne iš karto atsiskaitė po atleidimo.

Tačiau paaiškėjo, kad mokėjimas I. Tamašauskienei iš karto buvo parengtas, kaip ir numato įstatymas, tik jo nebuvo įmanoma įvykdyti dėl pačios buvusios direktorės kaltės.

„Kaip nurodo atsakovai, šis mokėjimo nurodymas nebuvo įvykdytas, nes ieškovė jo pati nepasirašė, o kito asmens, kuris galėtų tai padaryti bibliotekoje, nebuvo, nes ieškovė, būdama bibliotekos direktorė, nepasirūpino, kad jos pavaduotoja turėtų antro parašo teisę, kaip tai įprasta kitose įstaigose“, – akcentuota teismo sprendime.

Tam, kad atleistai direktorei būtų pervesti pinigai, reikėjo atlikti tam tikrus veiksmus.

Juridinių asmenų registre reikėjo pakeisti bibliotekos vadovo pavardę. Tai savivaldybei pavyko padaryti tik po kelių dienų.

Be to, iš banko buvo būtina gauti naujus prisijungimo prie sąskaitos kodus, kurie būtų perduoti naujai paskirtai laikinai bibliotekos vadovei.

„Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė, būdama bibliotekos vadovė, turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir pasirūpinti, kad jos teisėto nebuvimo darbe metu, tai yra atostogų, komandiruočių ar laikino nedarbingumo, būtų paskirtas atsakingas asmuo, kuris turėtų antro parašo teisę ir galėtų pasirašyti bankinius pavedimus, tačiau to padaryta nebuvo“, – pažymėta teismo sprendime, aiškinant, kodėl atmestas reikalavimas priteisti netesybas.

Aiškinosi, kas rašė skundą

I. Tamašauskienės atleidimo bylos medžiagoje minimi darbuotojų liudijimai.

Po jų pasakojimų paaiškėjo, kad atleistoji direktorė bibliotekos filialuose dar kurį laiką lankėsi it tebebūtų vadovė.

Teismas darė išvadą, kad po atleidimo ieškovė ne vienam darbuotojui rašė per socialinius tinklus klausdama, kodėl jie pasirašė po skundu dėl jos.

Moteris nerimo, važiavo į Jakuose esantį bibliotekos filialą aiškintis, kas rašė raštą dėl jos elgesio.

Ir po kitas bibliotekos valdas I. Tamašauskienė vaikštinėjo dar spalio mėnesį, kai jau vyko bylos nagrinėjimas, tikrino, kur padėti bibliotekai pirkti baldai, ir vėl uždavinėjo klausimus – kas esą galėjo pasirašyti skunde dėl jos elgesio.

„Ieškovės elgesys po jos atšaukimo taip pat patvirtina, kad ji darė spaudimą bibliotekos darbuotojams, nes ne kartą lankėsi net ir po bylos teisme iškėlimo ir davė nurodymus, nors tam neturėjo jokio teisinio pagrindo“, – užsimenama teismo medžiagoje.

„Gyvatikė“ – ne įžeidimas?

Iš teisme liudijimus teikusių darbuotojų pasakojimų paaiškėjo, kad bibliotekoje būta susipriešinimo, darbuotojai vadovės esą buvo skirstyti į „savus“ ir „ne savus“.

Žmonės jautė įtampą, kai kas tai įvardijo kaip psichologinį spaudimą.

Todėl darbuotojai anonimiškai kreipėsi į merą, neva ieškovės elgesys su darbuotojais ne visada buvo tinkamas, bendravimo stilius kartais neatitiko dalykinio elgesio su darbuotojais normų – pakeltas tonas, nepagarbūs kreipiniai, spaudimas atlikti kartais abejotinus veiksmus.

Nustatyta, kad I. Tamašauskienės vadovavimo metu buvo atleisti devyni bibliotekos darbuotojai.

Dalis darbuotojų buvo atleisti dėl to, kad pasibaigė sutartys, ar dėl to, kad buvo sujungti filialai, ir tai buvo nurodyta raštu rajono tarybai. Dar trys darbuotojai išėjo savo noru, o viena darbuotoja šiuo metu vėl įsidarbino ir dirba.

Įtariama, kad darbuotojai galėjo išeiti dėl nepalankių darbo sąlygų.

Bibliotekos direktorės pavaduotojai net buvo skirtas papeikimas po to, kai moteris davė interviu kultūros laidai. Esą taip buvo viršyti įgaliojimai.

I. Tamašauskienė teisme neginčijo, kad yra vartojusi darbuotojų atžvilgiu viešai tokių išsireiškimų kaip „jaunos gyvatikės“ ir siūliusi eiti dirbti į turgų, tačiau ji tai nelaiko įžeidimu ar pažeminimu.

Kerštas dėl vyro karjeros?

Pati I. Tamašauskienė praėjusių metų lapkričio 18 d. vykusio viešo teismo posėdžio metu nurodė, esą ji buvo atšaukta iš pareigų praėjus trims dienoms po to, kai jos sutuoktinis V. Tamašauskas paskelbė apie kandidatavimą į mero postą.

Paklausta, ar tebemano, kad jos atleidimas galėjo būti susijęs su vyro apsisprendimu kandidatuoti kovą vyksiančiuose rinkimuose, I. Tamašauskienė patvirtino kėlusi tokią versiją.

„Kėliau, nes tai tiesa. Iki rinkimų buvau pavyzdžiu laikoma vadovė – vertinama, skatinama maksimalaus dydžio kintamąja dalimi už labai gerą darbą, o viskas pasikeitė po mano vyro paskelbimo kandidatu į Klaipėdos rajono merus. Deja, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės taip pat išsamiai neišnagrinėjo, kas irgi sudaro prielaidas apeliaciniam skundui, nes mano vyras partijos skyriuje kaip kandidatas į merus buvo patvirtintas 2022 m. rugpjūčio 2 d., 2022 m. rugpjūčio 3 d. buvo gautas anoniminis skundas, o 5 d. aš jau buvau atleista iš darbo. Apie atleidimą sužinojau iš „Facebook’e“ paskelbto viešo pranešimo spaudai“, – tikino I. Tamašauskienė.

Tačiau teismo tokia versija neįtikino. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija pranešimą apie kandidatų sąrašą į merus viešai paskelbė tik praėjusių metų spalio 1 d.

Teismas pažymėjo, kad savivaldybės mero pasitikėjimo ar nepasitikėjimo biudžetinės įstaigos vadovu lygis apskritai teismo negali būti įvertintas.

„Tačiau teismas turi įsitikinti, kad nepasitikėjimui buvo objektyvios priežastys, sprendžiant dėl vadovo kaltės, ir kad vadovas nėra atšauktas diskriminaciniais pagrindais, įskaitant ieškovės keliamą versiją, kad ji atleista dėl to, kad jos sutuoktinis kandidatuoja į merus“, – pažymėjo teismas.

Klausimai dėl kunigo vaikų

V. Tamašauskas, paskelbęs, kad kandidatuoja į Klaipėdos rajono mero postą, sulaukė gyventojų klausimų dėl kunigystės metu susilauktų atžalų.

Vyras tarnystę bažnyčiai baigė 2017 m., o jau 2021 m. kandidatavo į Dauparų-Kvietinių seniūnijos seniūno postą.

45-erių V. Tamašauskas su sutuoktine, kaip paaiškėjo, gali pasigirti įspūdingu turtu – gyvenamuoju namu ir žemės sklypu Klaipėdos rajone, dviejų kambarių butu I. Kanto gatvėje, vieno kambario butu Herkaus Manto ir dar dviejų kambarių butu J. Karoso gatvėje Klaipėdoje.

Žmones stebino ne tik tai, kad katalikų bažnyčios kunigas tarnystės metu sugebėjo susilaukti vaikų, nuostabą kėlė prabanga dvelkiantis buvusio kunigo gyvenimas – nekilnojamojo turto objektai, meno kūrinių kolekcija, brangios mašinos.

Į šiuos klausimus buvęs kunigas atsakė dienraščio „Klaipėda“ publikacijoje „Nusivilkus kunigo sutaną – į merus“ (2023 01 06).

Tuomet V. Tamašauskas paaiškino, kad nekilnojamasis turtas pirktas iš paskolų. Gyvenamajam namui paskolą ėmė žmona, o jis aiškino turįs 27 tūkst. eurų paskolą butui uostamiesčio I. Kanto gatvėje įsigyti. O prie visų kitų turtų įgijimo prisidėjo jo ir žmonos tėvai.

Teisme – mero liudijimas

Dėl I. Tamašauskienės ieškinio į teismą liudijimui buvo kviestas ir Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.

Jo buvo klausiama, ar tikrai jis galėjo leisti I. Tamašauskienei laikyti tarnybinę mašiną namie.

Esą B. Markauskas buvo kartą užsukęs į I. Tamašauskienės kiemą, mašiną matė, tačiau tepaklausė, kaip ji važiuoja.

„Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad meras ar kiti savivaldybės darbuotojai jai nurodė, kad ji gali tarnybinį automobilį laikyti po darbo savo namų kieme, nes ieškovės nurodytas aplinkybes paneigė meras, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, bei liudytoju apklaustas savivaldybės darbuotojas, kuris tik patvirtino, kad ieškovė klausė jo dėl automobilio, tačiau jis jai nurodė, kad ji turėtų kreiptis į tiesioginį savo darbdavį“, – pažymėta teismo nutartyje.

Be to, iš byloje esančio ieškovei mero patarėjos siųsto elektroninio laiško matyti, kad ieškovė buvo įspėta, jog turėtų būti atskirtos išlaidos vykti į darbą.

Paaiškėjo ir tai, kad bibliotekos automobilis įstaigos logotipu buvo pažymėtas tik po direktorės atleidimo.

Kiek degalų buvo išvažinėjama minėtu automobiliu? Per mėnesį vidutiniškai už 200 eurų. O praėjusių metų kovą išvažinėta 217 litrų degalų, už kuriuos sumokėtas 431 euras.

„Atleido per feisbuką“

Teismo posėdžio metu I. Tamašauskienė tikino, kad nepagrįstai buvo atleista.

Esą darbe ji laikėsi įstatymų ir tvarkų, jokių pažeidimų nepadarė, buvo skatinta, jokių drausminių nuobaudų neturėjo, o su ja buvo susidorota po to, kai jos sutuoktinis paskelbė apie savo apsisprendimą kandidatuoti.

Moteris mano, kad ją atleido per feisbuką, o tai yra didelis procedūrinis pažeidimas, nes apie savo atleidimą sužinojo penktadienio popietę būdama darbe ir jai nebuvo suteikta galimybė apsiginti dėl mestų kaltinimų ir įrodyti savo tiesą.

Esą jei meras būtų anoniminį skundą jai parodęs, tas skundas būtų jos paneigtas, nes ji turi įrodymų, paneigiančių skunde nurodytas aplinkybes.

Tačiau teismas konstatavo, kad Darbo kodekse yra įtvirtintas juridinio asmens vadovo atšaukimo institutas kaip savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas.

Prašė meluoti?

Vis dėlto teismo metu paaiškėjo ir labai nemalonių šios istorijos detalių.

Teisme B. Markauskas papasakojo, kad pasitikėjimą jo akyse I. Tamašauskienė prarado tada, kai jis jos tiesiai paklausė, kodėl atostogų metu važinėja tarnybine bibliotekos mašina.

Meras su buvusia direktore kalbėjosi pernai liepos 27 d.

Direktorė pateikė savo istoriją – esą mašina sugedo, ir ji skubėjo į servisą, nes reikėjo remontuoti ratą.

Esą pirmą dieną po atostogų I. Tamašauskienė turėjo suplanuotą kelionę į Dreverną, tačiau mašinos prietaisų skydelyje atsirado įspėjimas, reiškiantis gedimą automobilio rate.

I. Tamašauskienė laikėsi versijos, kad ji ūkvedžiui nieko nesakė, nes jis nevairuoja automobilio automatine pavarų dėže.

„Teismo vertinimu, ieškovė prieš savo atostogas žinodama, kad galimai, kaip ji tvirtina, tarnybinis automobilis turi gedimų, būdama atsakinga ir rūpestinga įstaigos vadovė, turėjo informuoti kitus savo pavaldinius, kad būtų pašalintas gedimas ar bent informuoti įmonę, iš kurios yra nuomojamas šis tarnybinis automobilis, tačiau to nepadarė. Todėl teismui kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovės nurodytos aplinkybės dėl galimo tarnybinio automobilio gedimo ir jo remontavimo jos atostogų metu buvo tikros“, – pažymėta teismo sprendime.

Be to, kaip nurodė Klaipėdos rajono meras, ši ieškovės versija atsirado po jo ir ieškovės pokalbio 2022 m. liepos 27 d.

„Žodžiu pasiaiškindama dėl šių aplinkybių ieškovė jam nenurodė, o patikrinus vaizdo įrašą, kaip ieškovė atostogų metu pasiima iš savivaldybės aikštelės automobilį, nematė, kad ji būtų apžiūrėjusi automobilį, nes ieškovė tik įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Teismas neturi pagrindo abejoti mero duotais paaiškinimais, nes iš esmės juos patvirtino ir kita liudytoja, kuri nurodė, kad ieškovė jos prašė meluoti merui, kad ji žinojo apie automobilio gedimą“, – pažymėjo teismas.

Teismo vertinimu, „ieškovės veiksmai po jos atšaukimo teismui sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė yra nelinkusi girdėti ir įsiklausyti, nes yra įsitikinusi tik savo nuomonės teisumu, siekianti viską kontroliuoti, nevengianti apkalbėti tiek savo darbuotojų, tiek ir kitų žmonių viešumoje ir sudaro gana ultimatyvaus žmogaus įspūdį“.

Bėdos – ne dėl pažeidimo

Teismas konstatavo, kad meras turi absoliučią diskrecijos teisę priimti sprendimą atleisti biudžetinės įstaigos vadovą net nesant įrodytų kaltės veiksmų.

„Tai, kad aš buvau atleista ne dėl pažeidimo (nes joks tyrimas dėl galimų pažeidimų nebuvo daromas), patvirtino pats meras B. Markauskas teismo posėdžio metu. Analogiškos pozicijos laikėsi ir jų advokatas, sakydamas, kad meras neprivalėjo tirti, ar aš ką nors pažeidžiau, nes buvau atleista ne dėl pažeidimo, o dėl pasitikėjimo praradimo“, – tikino I. Tamašauskienė.

Moteris pabrėžė, kad visais atvejais privalu laikytis Darbo kodekso nuostatų.

„Jeigu meras turi teisę atleisti vadovą be jokio tyrimo ir neįrodžius jokio pažeidimo, o tiesiog, nes yra meras ir gali atleisti, tokio atleidimo metu turi būti laikomasi Darbo kodekso reikalavimų ir procedūrų, ko mano atveju nebuvo. Kadangi pirmosios instancijos teismas šių mūsų argumentų išsamiai neanalizavo, sieksime, kad tai būtų įvertinta apeliacinėje instancijoje“, – pabrėžė I. Tamašauskienė.

Dėl STT tyrimo nesijaudina

Paklausta dėl STT tyrimo jos atžvilgiu, moteris aiškino, kad yra rami.

„Labai norėčiau išsamiau pakomentuoti ikiteisminio tyrimo eigą, tačiau negaliu to daryti, nes esu pasirašiusi pasižadėjimą. Tačiau galiu pasakyti tiek, kad esu visiškai rami dėl vykstančio proceso – net nesinaudoju advokato pagalba“, – atsakė I. Tamašauskienė.

STT tyrimą kuruoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius.

Prokuratūra plačiau tyrimo esmės nekomentuoja.

Tačiau neoficialių šaltinių teigimu, byla pradėta dėl įtarimų piktnaudžiavus tarnyba.

Esą buvusi direktorė galėjo pasirašyti įsakymą trims pavaldinėms priskaityti priedus. Kalba čia apie kalėdines premijas.

Darbuotojų vėliau esą galėjo būti prašyta atiduoti lėšas direktorei grynaisiais pinigais.

Trims darbuotojoms galėjo būti išmokėta po kelis šimtus eurų, tad bendrai sudėjus turėjo susidaryti solidi suma.

STT Komunikacijos skyriaus viršininkė, vyresnioji agentė Julija Gorovniovaitė, laikinai einanti pareigas, patvirtino, kad tokia byla pradėta.

„Specialiųjų tyrimų tarnyba jūsų minimam asmeniui įtarimus pareiškė dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (BK 228 str. 2 dalis). Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, daugiau informacijos pateikti negalime“, – patvirtino STT atstovė.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Pateikė savo argumentus

I. Tamašauskienė panoro papildyti savo komentarą „Klaipėdai“, tačiau jis, laikantis Visuomenės informavimo įstatymo ir Civilinio kodekso normų, visa apimtimi negali būti viešinamas, nes tam tikrų teiginių redakcija neturi galimybės verifikuoti.

I. Tamašauskienė komentare akcentavo, kad ją palaikė 25 darbuotojai, kurie pasisakė prieš jos atleidimą iš darbo.

Buvusi direktorė citavo darbuotojų raštą.

„Kolektyvas yra supriešintas ir įbaugintas, bijantis dėl savo darbo vietų ir todėl nenorintis viešai, spaudoje, išreikšti bei pateikti savo nuomonės paskelbtiems teiginiams. Tačiau vieni tyliai, kiti – aktyviai, rinkdami kolegų parašus, pasisako už tai, kad gerbiamas meras Bronius Markauskas ir toliau dalyvautų teisminiame procese, nes būtent jis nusprendė atleisti direktorę iš užimamų pareigų, o Jono Lankučio viešosios bibliotekos l. e. p. direktorė teisme nekalbėtų už visą kolektyvą, ir ko jie iš tikro nori. Todėl darbuotojų vardu gerb. Teismo prašome įvertinti visas tikrąsias faktines aplinkybes ir, išnagrinėjus bylą, savarankiškai priimti sprendimą dėl I. Tamašauskienės grąžinimo į darbą“, – teigiama 2022 m. lapkričio 25 d. bibliotekos darbuotojų rašte.

„Rašte jie patys nurodė, kad bijo dėl savo darbo vietų. Net devyni darbuotojai išdrįso pasirašyti originaliais parašais, nors jau buvo vykdomas susidorojimas su tais, kurie mane palaikė. Aš turiu tą raštą ir teismo proceso metu apie jį kalbėjau, rodžiau. Deja, teismas sprendime apie tai nieko nepasisakė“, – tikino I. Tamašauskienė.

Taip pat I. Tamašauskienė įsitikinusi, kad jos vyro kandidatavimas į merus buvo esą paskutinis lašas, lėmęs pasitikėjimo praradimą.

„Aš jiems niekada nebuvau palanki, nes atsisakiau vykdyti jų neteisėtus nurodymus“, – savo komentare redakcijai rašė I. Tamašauskienė.

Moteris įvardijo Klaipėdos rajono savivaldybės darbuotojų pavardes, aprašė, jos manymu, užfiksuotus neteisėtus reikalavimus.

I. Tamašauskienė tikino, kad turi garso įrašus ir elektroninius laiškus, galinčius patvirtinti jos minimus faktus.

„2022 m. liepos 28 dieną, likus devynioms dienoms iki mano atleidimo, informavau merą elektroniniu paštu, kad vis dėlto imsiuosi veiksmų teisėsaugos institucijose ištirti turto švaistymo faktą bibliotekoje, tačiau nespėjau – mano vyrą patvirtinus kandidatu į merus buvau atleista, sužinojusi apie atleidimo faktą iš spaudos pranešimo internete. Taigi, drįstu teigti, jog tai politinė byla, ir aš turiu visus to įrodymus“, – komentavo I. Tamašauskienė.