Šnipinėjimu kaltinamam buvusiam Seimo nariui skirta intensyvi priežiūra, 50 tūkst. eurų užstatas bei asmens dokumentų paėmimas.

A. Paleckis įpareigotas šešis mėnesius dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, išskyrus dalyvavimą teismo posėdžiuose, informavo teismas.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnės kardomosios priemonės bus efektyvios ir užtikrins Baudžiamojo proceso kodekse keliamų tikslų įgyvendinimą.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismas tinkamai neįvertino, jog ikiteisminis tyrimas jau baigtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, A. Paleckis suimtas daugiau negu metus ir penkis mėnesius, o dėl karantino ir jo režimo šalyje teismo procesas gali dar užtrukti.

Skirdamas švelnesnes kardomąsias priemones aukštesnės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. Paleckis turi gyvenamąją vietą, turto, iki sulaikymo dirbo, turi šeimą ir suaugusius vaikus, iki šiol jo šeimos nariai rūpinasi ir palaiko ryšius su juo.

Apeliacinis teismas buvusį politiką įspėjo, kad jis privalo šaukiamas atvykti pas teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, o be svarbios priežasties neatvykus į teismo posėdžius ar kitaip pažeidus intensyvios priežiūros sąlygas vėl gali būti paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o užstatas gali pereiti valstybės nuosavybėn.

Kaltinamojo tėvas Justas Vincas Paleckis BNS teigė, kad sūnus laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, jį turėtų paleisti dar pirmadienį, tačiau tikslus laikas nežinomas.

Į Šiaulių apygardos teismą dėl švelnesnės kardomosios priemonės A. Paleckiui kovo viduryje kreipėsi ir daugiau nei 50 signatarų. Jie teigė, kad suėmimas yra per griežta kardomoji priemonė, laukiant teismo sprendimo.

A. Paleckis laikomas suimtas nuo 2018 metų spalio.

Jis kartu su verslininku Deimantu Bertausku kaltinamas šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. 

Kaltinimų A. Paleckis nepripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, po to, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990-1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – buvo siekiama, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.