„Praėjęs savaitgalis gerų žinių neatnešė – mūsų piliečių ir artimųjų mirtis. Mūsų tarnybos kolegoms teko ištraukti du skenduolius“, – sakė H. Baldauskas.

Daugiausiai skenduolių – per karščius.

„Natūralu, kad kuo geresnis oras, tuo dažniau žmonės vyksta prie upių, ežerų, kitų vandens telkinių. Kuo didesnė tikimybė atsitikti nelaimėms, tuo mūsų kolegos turi daugiau darbo“, – teigė H. Baldauskas.

Šiais metais skenduolių mažiau, o išgelbėtų iš vandens žmonių – daugiau.

„Vertinant mūsų tarnybos išvykimus, nuo šių metų pradžios iki šiandien mūsų kolegos 200 kartų vyko vykdyti gelbėjimo darbų vandenyje, t. y. 23 proc. mažiau nei pernai. Deja, 69 kartus teko traukti skenduolius, 23 žmones pavyko išgelbėti. Praėjusiais metais buvo 81 skenduolis, o 22 žmones pavyko išgelbėti“, – statistiką vardijo H. Baldauskas.

Pagrindinės skendimo priežastys nesikeičia – jėgų pervertinimas, per didelis atsipalaidavimas.

„Priežastys metai iš metų tradicinės – neatsakingas elgesys prie vandens, savo jėgų pervertinimas, alkoholio ir kitų medžiagų vartojimas. Žmonės tiesiog geros nuotaikos, geras oras, tiesiog per daug atsipalaiduoja, neįvertina savo jėgų, nori per ilgai ir per toli plaukti, o čia ne bėgimas – pailsėti nesustosi. Neįvertinus savo jėgų vandenyje įvyksta nelaimė“, – sakė H. Baldauskas.

Daugiausiai skęstančių – karjeruose.

„Mūsų statistika sako, kad pavojingiausi yra vandens tvenkiniai, tokie kaip karjerai. Pats telkinys pavojaus kaip ir nekelia, bet padarius tam tikras klaidas ir neįvertinus savo sugebėjimų ir į įvyksta nelaimės“, – teigė PAGD specialistas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Svarbu gerai žinoti vietą, kurioje maudomasi.

„Tvenkiniai nėra toks dalykas, kuris būtų visiškai nepavojingas. Jeigu tvenkinyje lankomasi pirmą kartą, gali būti įvairių duobių, povandeninių kliūčių“, – komentavo H. Baldauskas.

Nors kiekvienais metais pasitaiko atvejų, kuomet stačia galva šokdami į vandenį susižaloja žmonės, šokinėjimo vasarotojai vis dar neatsisako.

„Šokinėja. Šito malonumo, keliančio didelę grėsmę, žmonės neatsisako. Tai irgi sukelia daug problemų. Po tokio dalyko nebūtinai skęsi, bet medikams tai sukelia didelių problemų“, – tvirtino H. Baldauskas.

Šią vasarą nuskendo vienas vaikas.

„Manau, kad šitoje srityje švietimas yra pats svarbiausias dalykas nuo mažų dienų, kad žmogus susiformuotų tam tikras žinias, įgūdžius ir galėtų juos pritaikyti realybėje. Ir mūsų tarnyba, ir kitos institucijos daro akcijas ir su suaugusiais žmonėmis, ir vykstame į mokyklas, darželius parodyti vaikams, kad yra vanduo, kaip prie jo reikėtų elgtis, kokios pavojingos situacijos, ką reikėtų daryti nelaimės atveju. Žiūrėdami į ateitį mes tikimės, kad tai atsipirks ir tų skenduolių bus mažiau“, – vylėsi PAGD specialistas.

Jis dalinosi patarimais, kuriais vadovaujantis galima saugiai pramogauti vandenyje.

„Patarimai paprasti, bet jais reikia pasinaudoti: neiti į vandenį, kurio nepažįstate, neplaukti per toli, nenerti per giliai, daug neprisivalgyti prieš einant maudytis, nevartoti alkoholio ir kitų medžiagų, kurios blogina orientaciją, paprašyti pažįstamų nuo kranto pasižiūrėti, kaip jūs plaukiate, pasaugoti jus“, – vardijo H. Baldinskas.