Dėl baisių avarijų kaltina pačius vairuotojus: žmonės įsiveržė į gyvūnų teritoriją

  • Teksto dydis:

Kaip išvengti susidūrimo su žvėrimis kelyje LNK reportaže pasakojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos departamento vadovas Aivaras Vilkelis, o patarimais ir įžvalgomis dalijosi gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

Vienas svarbiausių dalykų, siekiant išvengti avarijos su žvėrimis, – atidumas.

„Važiuodami keliu ir pamatę ženklą, kuris nurodo, kad tai laukinių žvėrių ruožas, reikia padidinti dėmesingumą. Pasirinkite saugų greitį, mažesnį negu leistina“, – patarė A. Vilkelis.

Svarbus ne tik kelias, dera stebėti ir tai, kas aplink, sakė ekspertas.

„Stebėti ne tik kelio ruožą, bet ir kelkraščius, griovius, šlaitus. Būtent tose vietose gali būti žvėrys, tad padidinę dėmesingumą, susidūrimo turėtumėte išvengti“, – tvirtino A. Vilkelis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasak pašnekovo, pavojingiausias laikas – kai matomumas ribotas.

„Statistika rodo, kad didesnė dalis eismo įvykių, kada susiduriama su gyvūnu, nutinka tamsiu paros metu“, – teigė A. Vilkelis.

Patys aktyviausi metų laikai, kada susiduriama su gyvūnais, yra ruduo ir pavasaris.

„Vairuotojai turėtų būti dėmesingesni tuo laikotarpiu, ypač užmiesčio teritorijose, miškingose vietose“, – įspėjo A. Vilkelis.

Pasitelkiamos naujos technologijos

Būtent minėtu pavasariu ir rudeniu vyksta gyvūnų migracijos, todėl padidėja tikimybė su jais susidurti.

Automobilių kelių direkcija imasi priemonių, kad apsaugotų tiek vairuotojus, tiek gyvūnus. Viena jų – tvoros.

„Tiesiamos tinklo tvoros, kad gyvūnai nepatektų į kelio ruožą. Valstybinės reikšmės, užmiesčio keliuose aptverta apie 1 tūkst. tokių ruožų“, – dalijosi ekspertas.

Naudojamos ir šiuolaikinės technologijos, pavyzdžiui, „žalieji“ tiltai“.

„Įspėjime ne tik kelio ženklais. Rengiant „Via Baltica“ projektą bus pastatyti 2 žalieji tiltai“, ruože nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos. Tiesa, tai labiau vienetinės priemonės“, – teigė A. Vilkelis.

„Žalieji tiltai“ – tai viadukai virš kelio, atskirais atvejais tai – požeminės perėjos gyvūnams pereiti. Tiesa, požeminės perėjos nėra efektyvios. Daug geriau „žalieji tiltai“, tačiau jie kainuoja daug, o Lietuvoje tokių kol kas nėra.

„Lietuvoje per artimiausius 2 metus „Via Baltica“ kelyje būtent tokie ir bus įrengti“, – apie naujoves pasakojo A. Vilkelis.

Tai ne vienintelis išmaniųjų technologijų pritaikymas siekiant išvengti susidūrimo su gyvūnais.

„Įrengiamos priemonės, kurios fiksuoja gyvūnų migracijas, susibūrimų vietas. Jei prie kelio ganosi gyvūnai, detektoriai tai fiksuos ir įspės vairuotojus prie kelio įrengtomis šviesomis“, – teigė A. Vilkelis.

Gamtininko patarimai

Pasak gamtininko S. Paltanavičiaus, Lietuvoje nėra daug atvejų, kai nukenčia žmonės. Dažniausiai sudaužomos mašinos, sužalojami gyvūnai. Gamtininkas dėl tokių nelaimių labiau linkęs kaltinti neatsakingus vairuotojus.

„Visi linkę kaltinti žvėrį. O savęs, kad lekia kaip pašėlę, neatidūs, niekas nekaltina. Praktiškai visų avarijų atvejais žvėrys žūsta“, – sakė S. Paltanavičius.

Pasak gamtininko, patys žmonės įsiveržė į gyvūnų teritoriją.

„Žvėris juk gyvas! Ir mes nutiesėme kelią per jo mišką“, – dėstė S. Paltanavičius.

Gamtininkas pastebi, kad daugelis kelių eina per itin miškingas vietoves.

„Visi didieji miškai pertverti greitkeliais. Neužmirškim, žvėris turi keliauti. Briedžiai, pavyzdžiui, savo jėga įveikia aptvarus ir išeina į greitkelį“, – pastebėjo S. Paltanavičius.

Mums brangūs ne tik mūsų automobiliai, sveikata, bet ir žvėrys. Tad branginkim juos visus.

Pabrėžiama, kur vairuotojai turėtų itin sutelkti dėmesį.

„Pavojingiausia vieta ten, kur baigiasi 50-100 metrų tvora. Ten tikėtis galima ne tik briedžio, bet ir stirnų, šernų, elnių, visų žvėrių“, – įspėjo gamtininkas.

Tiesa, galima bandyti išbaidyti žvėris mirksint automobilio šviesomis ar naudojant garsinį signalą, bet kas nutiks po – pasakyti neįmanoma.

„Kokia reakcija bus, mes nežinome. Reiktų tikėti, kad žvėris nebėgs nuo kelio. Bet gali būti ir priešingai – jis pasuks į kelią“, – dėstė S. Paltanavičius.

Kai kurie dalykai sunkiai paaiškinami. Gamtininkas teigia, kad gyvūnai tikrai nėra tokie baikštūs, kaip gali pasirodyti.

„Būna, kad važiuoji automobiliu per lauką, priešais stirnos. Jos arba nubėga, arba bėga lygiagrečiai su automobiliu, arba prabėga automobilio priekį, sustoja ir stebi, kas bus toliau“, – dalijosi S. Paltanavičius.

Tai daro ne tik stirnos, bet ir pulkai antilopių Afrikoje.

„Kiek turi jėgų, tiek bėga kartu su automobiliu. Vien tam, kad pranertų pro automobilio priekį, tada sustoja ir ramiai žiūri“, – pasakojo gamtininkas.

Panašu, kad stirnos taip elgiasi tiesiog iš nesuvokimo, kas yra automobilis. Laukinėje gamtoje vyksta panašūs procesai.

„Jeigu didesnėje pievoje ganosi stirnos ir mato vilką, jos nereaguoja. Laikosi saugaus atstumo ir tiek. Bet jei vilkas prigula, ruošdamasis pulti, stirnos bėga. Nematomas pavojus – didelis“, – sakė S. Paltanavičius.

Gamtininkas teigė, kad panašiai ir su kitais gyvūnais. Jie nesupranta pavojaus, sunkiai orientuojasi tamsiu paros metu. Jis patarė atkreipti dėmesį į kelio ženklus, greičio apribojimus.

„Mums brangūs ne tik mūsų automobiliai, sveikata, bet ir žvėrys. Tad branginkim juos visus“, – užbaigė S. Paltanavičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

:)))

:))) portretas
o as manau, kad lemia nukvake beretnykai kurie grybaudami gasdina zveris

Ela

Ela portretas
Manau ,jog gyvūnų žūtį lemia per didelis greitis. Vairuotojai turi būti atidūs kelyje ir nelėkti su vėjeliu )!!!

>>>D. \\\\\.../////

>>>D.  \\\\\...///// portretas
>Brolau,ką siūlai grįžti į akmens amžių? Aišku kad negerai,bet atsisakyti kelių,mašinų tai irgi ne išeitis.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių