Žudikai veržiasi į laisvę

Vienas žiauriausių Klaipėdos nusikaltėlių, serijiniu žudiku anuomet vadintas Anatolijus Kiseliovas puoselėja viltį kada nors išeiti į laisvę. Jis – ne vienintelis dėl to kreipęsis į teismą. To paties teismo prašo ir kiti trys iki gyvos galvos kalintys klaipėdiečiai.

Paprašė lengvesnės bausmės

Klaipėdos apygardos teismas antradienį nagrinėjo prieš 20 metų uostamiestį kurį laiką šiurpinusio A.Kiseliovo prašymą sušvelninti jam paskirtą sunkiausią, kokia šiais laikais yra, bausmę.

Nusikaltėlis pageidavo, kad prašymas būtų nagrinėjamas dalyvaujant teismo salėje jam ir jo gynėjui.

Šis iki gyvos galvos kalintis vyras – ne pirmas, prašantis teismo lengvesnės bausmės.

Kaip ir visiems kitiems, šiam žudikui teismas atsakė priimta nutartimi, kurioje teigiama, kad jo prašymas atmetamas.

Strasbūro Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdamas du žmones nužudžiusio ir už tai iki gyvos galvos įkalinto vilniečio Kęstučio Matijošaičio skundą, nustatė, jog Lietuva pažeidžia nuteistųjų teises.

Esą tokie asmenys neturi galimybės pasitaisyti, kadangi neturi vilties, kad kada nors jų bausmė galėtų būti sušvelninta.

"Net tie labiausiai pasibjaurėtinus ir baisiausius nusikaltimus įvykdę asmenys vis tiek išsaugo savo esminį žmogiškumą ir gebėjimą keistis. Nors jų laisvės atėmimo bausmės yra ilgos ir pelnytos, jie išsaugo teisę turėti viltį, kad vieną dieną jie išpirks savo kaltes. Šios vilties iš jų negalima visai atimti. Atėmus iš jų viltį, būtų paneigtas esminis jų žmogiškumo aspektas, ir tai prilygsta pažeminimui", – rašoma šio teismo sprendime.

Mat mūsų šalies įstatymai nuteistiesiems iki gyvos galvos nenumato galimybės išeiti į laisvę.

Paskui H.Daktarą eina kiti

Sulaukęs teigiamo atsakymo K.Matijošaitis tapo pavyzdžiu kitiems tokios pat bausmės nusipelniusiems nuteistiesiems.

Tačiau prieš kreipiantis į Žmogaus Teisių Teismą būtina įveikti visus teisminius etapus Lietuvoje.

Tuo pat keliu ėjo Henrikas Daktaras, o paskui jį – ir kiti.

Neatsiliko ir klaipėdiečiai.

Tokius skundus jau rašė buvęs taksistas Nikolajus Jadovas, nužudęs du žmones, ir moterį bei jos mažametį anūką nužudę broliai Jevgenijus ir Andrejus Pavlovai.

Sekdamas šiuo nuteistųjų pavyzdžiu, į teismą kreipėsi ir A.Kiseliovas.

Seimui jau yra pateiktas įstatymo pakeitimo projektas, kuriame siūloma po 25 metų nuo nuosprendžio nuteistiesiems iki gyvos galvos suteikti galimybę kreiptis į teismą ir prašyti leidimo išleisti į laisvę.

Kol įstatymas nepriimtas, nuolaidų kalintiesiems iki gyvos galvos teks palaukti.

Daugelis Europos valstybių turi tokią galimybę. Kai kur tokių vilčių nuteistieji turi jau po 15 metų kalėjimo.

Skyrė mirties bausmę

Šiemet rugsėjo 14 dieną sukaks 20 metų nuo dienos, kai A.Kiseliovui buvo skirta mirties bausmė, konfiskuojant visą jo turtą.

Šio vyro įvykdyti nusikaltimai sukėlė didelį rezonansą Klaipėdoje, o teismo proceso stebėti susirinkdavo ne tik aukų giminės bei artimieji, bet ir jų nepažinoję žmonės.

Emocijos prieš ir po teismo posėdžių liedavosi per kraštus. Žmonės tiek kartų prakeikė teisiamąjį, kad jeigu jų linkėjimai išsipildytų, jokios teismo malonės A.Kiseliovo neišgelbėtų.

Galbūt baimindamasis akistatos su nužudytųjų giminaičiais A.Kiseliovas teisme vaidino išprotėjusį.

Teismo pastato laiptais jis lipdavo tik tol, kol atsiverdavo koridoriaus durys.

Tada vyras susmukdavo ir "nebegalėdavo" paeiti, jo žvilgsnis apsiblausdavo ir tapdavo nieko nereginčiu, o veido ir viso kūno judesiai demonstravo visišką pamišimą.

Uždarytas į kaltinamojo narvą jis smukdavo ant grindų arba gulėdavo ant suolo, baubdavo ir neatsakinėdavo į klausimus.

Tačiau medikų apgauti jam nepavyko. Jie konstatavo, kad vyras imituoja ligą, o iš tiesų yra sveikas, gali suvokti, kas vyksta aplinkui, ir suvokia savo veiksmų esmę.

Aukos kaltos pačios?

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis A.Kiseliovui nebuvo įvykdytas. Panaikinus Lietuvoje mirties bausmę, jis buvo įkalintas iki gyvos galvos.

Teismo metu bandęs imituoti psichinę ligą vėliau jis rašė sklandžius ir logiškai motyvuotus skundus.

Šis vyras kreipėsi į teismą prašydamas švelnesnės bausmės, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas, teismas paliko jį kalėjime iki dienų galo.

Kai įsigaliojo naujasis Baudžiamasis kodeksas ir už daugelį nusikaltimų pradėtos taikyti švelnesnės bausmės, A.Kiseliovas, kaip ir daugelis kitų kalinčiųjų iki mirties, parašė prašymą sušvelninti jam bausmę.

Kreipdamasis į teismą raštu, jis dėstė, jog jo aukos pačios išprovokavo jį nusikalsti.

Lavonus užkasė Šernų miške

A.Kiseliovas nuteistas už keturių žmonių nužudymą. Tris moteris jis nužudė dirbdamas taksistu.

1994-ųjų birželio 29 d. jis užpuolė savo klientę – 42 metų Janiną Kadyrovą.

1996-ųjų birželio 27-ąją žuvo dar viena taksisto klientė – 29 metų Vilma Kriaučiūnienė.

Po pusantros savaitės jis nužudė 37 metų Liubovę Sučiok.

Nužudytųjų kūnus maniakas užkasė Šernų miške.

Liko nepatvirtintas spėjimas, kad A.Kiseliovas nužudė ir be žinios dingusią Moniką Malinauskaitę. Mergaitė negrįžo namo iš gimtadienio šventės.

1995 m. lapkričio 25 d. kartu su savo žmonos broliu Aldu Mikalausku A.Kiseliovas pasmaugė uošvės vyrą Sergejų Voitiškevičių.

Netrukus po nuosprendžio teismas gavo A.Kiseliovo ranka rašytą skundą. Jame jokių ligos požymių jau nebebuvo.

Motyvas – karšta meilė

Dėl meilės jaunai žmonai A.Kiseliovas tapo ilgai aukų skaičiumi nepralenktu žudiku maniaku.

Susipažinęs su gražia striptizo šokėja, taksistu dirbęs A.Kiseliovas suko galvą, kaip ją išlaikyti. Laukdamas klientų prie restorano jis pasirinkdavo aukas.

Jas jis pasirinkdavo laukdamas klientų prie restorano. Visos trys moterys buvo gausiai pasipuošusios aukso papuošalais.

Veždamas iš restorano taksistas klientes kalbindavo ir kažkokiu būdu priversdavo juo pasitikėti.

Galiausiai moteris jis pasmaugdavo.

Nužudytųjų žiedus ir grandinėles dovanodavo jaunai žmonai. Moteris matė, kaip, baimindamasis policijos kratų, sutuoktinis aukų papuošalus kišdavo į cukraus pilną cukrinę.

Pirmąja jo auka tapo žmonos motinos vyras. Tąkart pareigūnams nepavyko įrodyti, esą atsikratyti šio žmogaus paprašė A.Kiseliovo žmona ir jos motina.

Sutuoktinė tada įtikino pareigūnus, kad nėra susitepusi aukų krauju.

Teismo salėje sėdėję žmonės negalėjo patikėti, kad ji nesuprato, jog važiavo su sutuoktiniu ir broliu mašina, kurios bagažinėje gulėjo nužudytasis, kad moteris nepabudo, kol vyrai užkasė lavoną.

Pamanė, kad auksas, išlupo dantis

Tardomas A.Kiseliovas prokurorui dar iki prasidedant teismui guodėsi naktimis sapnavęs košmarus, kuriuose nužudytosios sėdėdavo jam ant krūtinės ir pačios jį smaugė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nuj

Nuj portretas
O kam jiems laisvė? Tegu į dangų veržiasi.

tomas

tomas portretas
Ne į laisvę, o į Sunkiųjų darbų kalėjimą.

Zelemunčikas

Zelemunčikas portretas
Gal patiks.Kryžius ant kryžiaus,tai popas ant medseselės.
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių