Uostamiesčio ugniagesiai priversti įsitempti. Klaipėdos regione šiais metais atvirose teritorijose jau kilo 29 gaisrai. Ir tai, ko gero, tik pradžia.

Praėjusiais metais ugnies plieskiamas regionas patyrė milijoninius nuostolius: 2014 m. iš viso kilo net 477 gaisrai, iš kurių 219 — atvirose teritorijose. Degė pievos, miškai, durpynai. Vien gaisras Kuršių Nerijoje pridarė žalos virš 46 mln. litų.

Artėjant pavasariui ir šylant orams visoje šalyje ženkliai išauga gaisrų skaičius. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) duomenimis, 2015 m. Klaipėdos apskrityje jau užfiksuoti 9 gaisrai pievose, vienas miške ir kitose atvirose teritorijose.

Stiprinama gaisrų prevencija

Pasak valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus, prevencinės veiklos poskyrio viršininkės Daivos Gorpinko, stengiamasi visais įmanomais būdais užkirsti kelią būsimam pavojui. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu ugniagesiai, vykdami į atvirose teritorijose kilusius incidentus, papildomai apsirūpina specialia gesinimo įranga.

"Atsižvelgiant į klimatines sąlygas ir gaisringumą, yra stiprinama prevencija. Visoje Klaipėdos apskrityje rengsime įvairias akcijas, kurių metu atvirose teritorijose vykdysime reidus. Taip pat paruošta informacija (atmintinės, lankstinukai, plakatai) apie gaisrų pavojų atvirose teritorijose, miškuose, jų galimus padarinius ir priežastis. Žmonėms primename apie atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą: informacija bus platinama Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo mokyklose, ikimokyklinėse, religinėse ir kitose įstaigose, įmonėse, organizacijose", — pasakojo D.Gorpinko.

Pašnekovė perspėja, kad yra draudžiama naudotis atvira ugnimi, t.y. mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą atviroje teritorijoje, miške ir arčiau kaip 50 m iki jo ribos. Laužus leidžiama kurti tik specialiai tam įrengtose ir ženklais pažymėtose laužavietėse. Taip pat draudžiama palikti smilkstančią ugniavietę. Šiukšles, augalinės kilmės atliekas draudžiama deginti arčiau kaip 30 m nuo statinių miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ir arčiau kaip 100 m nuo jų.

Draudžiama deginti nenupjautą žolę, nendres, javus, ražienas ir kitus pasėlius.

Pažeidėjams — milžiniškos baudos

Reidų metu nustačius priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimus, pažeidėjams numatyta administracinė atsakomybė.

Sausos žolės, šiaudų, nendrių, laukininkystės ir daržininkystės atliekų, ražienų, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą nuo 28 iki 289 eurų, o pareigūnams — 57-347 eurų baudą. Durpynų ir durpingų pievų deginimas užtraukia 86-231 eurų baudą.

Kaip teigė PGV prevencinės veiklos poskyrio viršininkė D. Gorpinko, pagrindinės gaisrų atvirose teritorijose priežastys — neatsargus elgesys su atvira ugnimi. Taip pat galimi ir tyčinės veikos ar vaikų išdykavimo su atvira ugnimi atvejai, tačiau juos, anot pašnekovės, nustatyti yra labai sudėtinga.