Žemėtvarkininkei – pataisos namų kamera

Konfiskavo turtą

Moteris į teisiamųjų suolą sėdo kartu su bendrininkais – klaipėdiečiu Rolandu Šveikausku ir kauniečiu Raimondu Jančiausku.

Nuteistiesiems skirtos realaus laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgianti, kad tai nebe pirmas teismo nuosprendis, kuriuo buvusi NŽT darbuotoja pripažinta kalta, Kretingos rūmų teisėjas skyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Jos bendrininkams taip pat skirtos realios laisvės atėmimo 3 metams bausmės, jas atliekant pataisos namuose.

Pritaikyta ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskacija – iš abiejų nuteistųjų bendrininkų konfiskuota po daugiau nei 32,2 tūkst. eurų į valstybės biudžetą.

Legenda apie paveldėtoją

Teismas, išnagrinėjęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnų surinktus įrodymus, paskelbė nuosprendį, kuriame konstatavo, kad nuteistieji neteisėtai atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą žemę Mažučių kaime, Kretingos rajone.

"Schema buvo ta pati. Sužinojus, kad yra žemės, į kurią neatkurta nuosavybės teisė, buvo sukurta istorija apie neva atrastą giminaitę. Šioje istorijoje buvo pasinaudota neįgalia moterimi, jai buvo pateikti pasirašyti dokumentai, nors moteris buvo tokios būklės, kad nesuprato, kokius dokumentus pasirašo. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriui to užteko, kad nuosavybė būtų atkurta", – bylos faktus minėjo bylą kuravusi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Stonienė.

Konstatuota, kad tokiu būdu apgaule buvo įgytas svetimas Lietuvos valstybei priklausantis turtas – 59,49 ha valstybės išperkamos žemės, 10,88 ha miško ir 9,63 ha vandens telkinio, kurių bendra vertė viršijo 32 tūkst. eurų.

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, jų kaltė yra visiškai įrodyta specialistų išvadomis, apžiūros protokolais, ekspertizės aktais, liudytojų parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga.

Prelato žemės – aferistams

NŽT Kretingos skyriaus vyresniajai specialistei tai jau antrasis teismo nuosprendis STT tirtose bylose.

J.Anužytė minima ir kitoje skandalingoje byloje dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo ir padėjimo privatizuoti JAV mirusio Lietuvos kariuomenės generolo, to meto krašto apsaugos ministro Stasio Dirmanto žmonai Domicelei Olšauskaitei-Dirmantienei ir jos broliui kunigui Konstantinui Olšauskui priklausiusias žemes.

Šioje istorijoje NŽT specialistei talkino net vienos teisėjos sūnus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kovo 6 d., atmetęs vyresniosios specialistės J.Anužytės ir jos gynėjo advokato kasacinius skundus, paliko galioti Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendį, kuriuo dėl sukčiavimo, dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu J.Anužytė buvo nuteista 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Taip pat jai buvo atimta teisė ketverius metus eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas.

Ikiteisminį tyrimą kontroliavo, jam vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.

Nuosprendis dar neįsiteisėjęs, jis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.