Teismui perduota pajamas už naudotų automobilių pardavimą slėpusių asmenų byla

  • Teksto dydis:

Teismui perduota pajamas už naudotų automobilių pardavimą slėpusių asmenų byla, ketvirtadienį pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Jos teigimu, Šilalėje registruotos bendrovės vadovei ir ten pat dirbančiam vadybininkui, faktiškai vadovavusiam įmonės veiklai, pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, didelės vertės turto pasisavinimo bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo.

Vyras taip pat kaltinimas ir dėl neteisėto praturtėjimo.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, naudotų automobilių prekyba užsiimančios bendrovės vadovė kartu su įmonėje dirbančiu vadybininku siekė nuslėpti iš automobilių prekybos gautas pajamas, išvengti mokesčių mokėjimo ir taip pasisavinti bendrovės pinigines lėšas.

Manoma, jog nuo 2017 metų kovo iki 2019 metų sausio už beveik pusšimtį parduotų „Audi“, „Volvo“, „Peugeot“, „Lexus“, „BMW“ ir kitų automobilių kaltinamieji bendrai gavo daugiau nei 77 tūkst. eurų, kurių neįtraukė į įmonės apskaitą.

Skaičiuojama, kad dėl šios galimai neteisėtos veiklos į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta daugiau nei 23 tūkst. eurų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.

„Įtariama, kad kaltinamieji, galimai siekdami pasisavinti įmonei priklausančius pinigus, pateikdavo pirkėjams suklastotus dokumentus, kuriuose parduodamų automobilių kaina būdavo nurodoma mažesnė, nei ją gaudavo iš pirkėjų“, – teigia prokuratūra.

Jos teigimu, surinkti duomenys parodė, kad automobilių kaina pirkimo-pardavimo sutartyse bei pinigų paėmimo kvituose, kai kuriais atvejais, būdavo sumažinama perpus, taip pat surinkta duomenų, jog transporto priemonių pardavimo dokumentuose būdavo nurodomas ne tas automobilio pirkėjas, iš kurio realiai būdavo gaunami grynieji pinigai, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Už didelės vertės turto pasisavinimą asmenys griežčiausiai baudžiami laisvės atėmimu iki dešimties metų, o už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 100 MGL (5 tūkst. eurų) – laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų, už dokumentų klastojimą – iki trejų metų.

Tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL (25 tūkst. eurų) vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, griežčiausiai gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki ketverių metų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių