Teismas nepakeitė nuosprendžio piktnaudžiavusiai Pagėgių architektei E. Maier

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį nepakeitė žemesnės instancijos teismo sprendimo dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo nuteistai Pagėgių savivaldybės vyriausiajai architektei Ernestai Maier.

Klaipėdos apygardos teismas sausio mėnesį už šias nusikalstamas veikas jai skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant tokiam pat laikotarpiui ir uždraudžiant išvykti už gyvenamosios vietos ribų.

Šį teismo nuosprendį apskundė byloje nukentėjusiuoju pripažintas L. P., kuriam pirmosios instancijos teismas nepriteisė jo prašomos beveik 9 tūkst. eurų turtinės žalos.

Nukentėjusysis prašė panaikinti ankstesnį teismo sprendimą, bylą perduoti prokurorui arba grąžinti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Taip pat, apeliaciniu skundu jis prašė visiškai patenkinti jo civilinį ieškinį.

Apeliacinis teismas šį skundą atmetė, kaip nepagrįstą ir teigė, kad „priteisti jo naudai minėtą pinigų sumą nėra jokio teisinio pagrindo“.

„Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas galiojančių teisės aktų reikalavimų, išsamiai ir tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį. Naikinti pastarąjį procesinį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo“, – rašoma teismo nutartyje.

E. Maier buvo nuteista už tai, kad 2011–2016 metais, būdama valstybės tarnautoja, rengė statybos, rekonstravimo techninius darbo projektus, patalpų paskirties keitimo ir kt. projektus ne savo vardu, projektų rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie šių projektų autorystę, pasirašė už tariamus autorius.

Suklastojusi dokumentus, ji išduodavo leidimus statyti, rekonstruoti, griauti statinius pagal jos pačios parengtus projektus.

25 atvejais tai architektė darė už atlygį ir 5 atvejais neatlygintinai. Dar tris kartus vyriausioji architektė suklastojo projektinius dokumentus nuslėpdama tikrąją projektų autorystę, tačiau leidimų pagal juos neišdavė.

Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad kaltinamosios veiksmai buvo akivaizdžiai neteisėti ir ji tai aiškiai suprato, jos tyčią veikti prisidengiant kitų asmenų vardais patvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ji tokią veiklą vykdė 5 metus, t. y. veikė sistemingai, o pagrindinis tokios veiklos tikslas buvo gauti turtinę naudą.

Kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė, kad mintis užsiimti neteisėta veikla kilo dėl būtinybės, nes 2011 metais prasidėjo jos skyrybų byla, santuokos metu įgytas turtas ir sąskaitos, į kurias kaltinamajai buvo pervedamas atlyginimas, sutuoktinių kreditorių prašymu buvo areštuoti.

Kadangi tuo metu turėjo būsto paskolą, kasdieniniams poreikiams tenkinti ir vykti į darbą iš gyvenamosios vietos Kaune į Pagėgius buvo reikalingos lėšos.

Tai, kad kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Iš kaltinamosios konfiskuota daugiau kaip 14,2 tūkst. eurų, kurie buvo nusikalstamos veikos rezultatas.

Nukentėjusiajam, kurio, kaip rengėjo, duomenys nurodyti kaltinamosios rengtuose ir suklastotuose dokumentuose, priteistas tūkstančio eurų neturtinės žalos atlyginimas, tačiau atmestas reikalavimas dėl 8992 eurų turtinės žalos atlyginimo, nes į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad nurodytą sumą nukentėjusysis galėjo iš anksto tikėtis gauti ar kad asmenys dėl projektų rengimo būtų kreipęsi ne į kaltinamąją, o į nukentėjusiuoju pripažintą projektuotoją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių