Quantcast

Teisėsaugos akiratyje – bankroto administratoriai

Triukšmingai prasidėjęs skandalas dėl bankrotų administratorių korupcijos gali vėl baigtis niekuo. Panašių pavyzdžių jau yra. Pagal sumanią schemą Palangos centre pusvelčiui buvo įsigytas viešbutis „Pajūris“, kurį bankroto administratorius vėliau pardavė už itin įspūdingą sumą. Tada taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet teisėsauga jokio nusikaltimo čia neįžvelgė.

Stambi STT operacija

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė tirianti galimą bankroto administratorių korupciją. Įtarimai pareikšti 19-ai asmenų.

Kaip paskelbė BNS, įtariamieji – aštuoni bankroto administratoriai bei 11 bankrutuojančių įmonių vadovų ir atstovų, kreditorių bei debitorių.

Tarp įtariamųjų yra ir du advokatai. Areštuotas galbūt neskaidriu būdu įgytas turtas.

Pasak STT, tiriamos aplinkybės, kai bankroto administratoriai, kaip įtariama, galėjo piktnaudžiauti tarnyba, siekdami asmeninės naudos sau ar su jais susijusioms įmonėms.

Be to, įtariama, kad jie reikalaudavo ir priimdavo didelės vertės kyšius už palankių sprendimų priėmimą.

Dar vienas specifinis įtarimas, iš dalies galintis atliepti ir skandalingą Palangos viešbučio istoriją, – administratoriai dirbtinai sumažindavo turto vertę ir patys jį įsigydavo, taip galbūt padarydami didelę žalą kreditoriams.

Taip pat, pasak STT, bankroto administratoriai galbūt reikalaudavo kyšių ir priimdavo juos iš suinteresuotų asmenų už tai, kad vilkintų bankroto procedūras, nekonstatuotų tyčinio bankroto, sudarytų sąlygas įsigyti bankrutuojančių įmonių turtą ne rinkos verte, sudarytų sąlygas padengti debitorinius įsiskolinimus už mažesnę vertę ar panašiai.

Dirbs ir toliau

Skelbiama, kad vienas įtariamasis suimtas 14-ai dienų, kitam skirtas 50 tūkst. eurų užstatas, o likusiems – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nustatytais asmenimis.

Dienraščio duomenimis, 14 parų sulaikytas jau senokai šioje srityje dirbantis, žinomas bankroto administratorius V. K. iš Vilniaus, kurio darbo praktikoje – 209 bankrutavusių įmonių administravimas, dar 39-iose jis vykdė restruktūrizavimą, šiuo metu užsiima dar penkių bankrutuojančių įmonių administravimu.

Sulaikytas dviem paroms buvo ir klaipėdietis bankrotų administratorius Tomas Malinauskas. Žurnalistams pasiteiravus, ar jis tikrai figūruoja šiame STT tyrime, T. Malinauskas tai patvirtino.

„Čia visi bankroto administratoriai kažkaip susiję su šia byla. Niekas manęs niekuo nekaltina. Aš dirbu toliau, mano darbai nesustojo. Kai bus kažkas, tai – matysime“, – nedaugžodžiavo T. Malinauskas.

Aš dirbu toliau, mano darbai nesustojo.

STT skelbia, kad, siekiant surinkti tyrimui reikšmingą informaciją, šiuo metu jau atlikta virš 100 kratų įtariamų asmenų gyvenamosiose ir darbo vietose. Kratose dalyvavo daugiau kaip 70 pareigūnų.

Tiriami atvejai visoje Lietuvos teritorijoje.

Šį ikiteisminį tyrimą atlieka STT Centrinė tyrimų valdyba.

Jį kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Skundas liko nepastebėtas?

Tačiau visai tikėtina, kad ši skambi korupcijos byla gali ir subliūkšti, nes pavyzdžių, kai milijono vertas turtas galėjo būti įgytas už daugybę kartų mažesnę sumą ir su tuo buvo susiję bankroto administratoriai, jau yra.

Prieš trejus metus tokiais įtarimais grindžiamą pareiškimą buvo gavusi Generalinė prokuratūra.

Rašte buvo inkriminuojamos, kaip įtarta, nusikalstamos veikos, susijusios su didelės vertės nekilnojamuoju turtu – Palangos istorinėje dalyje esančiu viešbučiu „Pajūris“.

Daug aistrų keliančio buvusio viešbučio „Pajūris“, esančio J. Basanavičiaus g. 9, 9A pastatų valdytojas buvo bankrutuojanti įmonė „Bofora“, kuri pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo šį objektą iš vėliau bankrutavusios bendrovės „Optimalus turto valdymas“.

Už šitą patrauklų nekilnojamąjį turtą, kuriam uždėtas Generalinės prokuratūros areštas, atsakė įmonės „Bofora“ bankroto administratorius Stasys Poškus.

Į Generalinę prokuratūrą kreipęsis asmuo skunde teigė, esą buvo susitarta su kai kuriais bendrovės Šiaulių banko atstovais, kad „pastarieji kreditorių susirinkime nubalsuos už 1 155 583,87 euro dydžio plius palūkanos reikalavimo teisės pardavimą už 10 000 eurų kainą“.

Bankas nežinia kodėl atsisakė turto įkeitimo, o dėl to buvo išregistruota hipoteka, taigi bankas ėmė nebepretenduoti į turto realizavimo pajamas.

Tada buvo suorganizuotas neva viešas turto reikalavimo teisės pardavimas, kurio metu iš pradžių reikalavimo teisė buvo siūloma parduoti brangiai, o neatsiradus pirkėjo organizuoti pakartotiniai pardavimai už mažesnę kainą.

Taip pat skunde teigta, jog viešas reikalavimo teisės pardavimo procesas buvo surežisuotas: „į skelbimą atsiliepė fizinis asmuo K. T., sutikęs už reikalavimo teisę mokėti minimalią 10 tūkst. eurų kainą, galbūt dėl akių dalyvavo kiti asmenys, kurie atsisakė savo pasiūlymų“.

Pareiškime dėstyti įtarimai, kad minėtas fizinis asmuo viso labo tėra tik statytinis, reikalavimo teisę įgijęs svetimais interesais ir svetimai naudai.

Beje, šio asmens atseikėti 10 tūkst. eurų atiteko Šiaulių bankui.

Planai: pernai gruodžio 1 d. Palangos savivaldybės interneto svetainėje paskelbta apie sklypo, kuriame yra viešbutis „Pajūris“, parengto projekto svarstymo su visuomene baigiamąjį etapą. Tada ir paaiškėjo, kas yra planavimo iniciatorius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tyrimas tyliai nutrauktas

Dienraštis apie šį skandalingą atvejį rašė ne kartą (A. Aleksėjūnaitė „Dėl kurorto įžymybės – į Generalinę prokuratūrą“, 2018 03 23; A. Dykovienė „Kas dangsto griuveną?“, 2018 03 29; A. Dykovienė „Pajūris“ – interesų pinklėse“, 2018 05 19).

Lygiai prieš penkerius metus sausio viduryje kurorto savivaldybė, neiškentusi dėl įvaizdį miesto širdyje darkančio buvusio viešbučio „Pajūris“, kreipėsi į prokurorus, reikalaudama „imtis veiksmų ir avarinės būklės pastatą kuo greičiau rekonstruoti arba nugriauti“.

Tyrimas dėl galbūt nusikalstamos veikos, susijusios su didelės vertės nekilnojamuoju turtu – Palangos istorinėje dalyje esančiu „Pajūriu“, perduotas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).

Pareigūnai duomenų patikslinimui paprašė pateikti bankroto byloje pareikštą finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir sutartis, kuriomis pareiškėjams buvo perleistos teisės reikalauti iš bendrovės „Bofora“ sumokėti skolą.

Teisėsaugininkai informacijos apie procesinius veiksmus neteikė, tačiau, dienraščio žiniomis, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį po to, kai žurnalistai ėmė domėtis šia situacija.

Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje rašoma: „Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“

FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, buvo apklausti su viešbučio reikalais susiję asmenys, o bankroto administratoriui S. Poškui suteiktas specialiojo liudytojo statusas, tačiau ikiteisminis tyrimas 2019 m. balandžio 29 d. buvo tyliai nutrauktas.

Viešbutis „Pajūris“ anksčiau buvo minimas plataus masto Ūkio banko byloje. Būtent šiam viešbučiui Generalinė prokuratūra ir taikė areštą.

Tačiau netikėtai dar 2016 m. be jokių papildomų reikalavimų ir sąlygų Šiaulių bankas atsisakė turto įkeitimo.

Areštą vėliau panaikino ir prokurorai. O tai reiškė, jog turtą galima parduoti.

Mįslingos viešbučio varžytinės

Taigi tyrimas baigėsi niekuo, o 2019-aisiais rugsėjo 18 d. skandalais apipintas viešbutis „Pajūris“ buvo parduotas.

Už šį nekilnojamojo turto objektą paklota 1,71 mln. eurų, nors įsigytas buvo faktiškai už 10 tūkst. eurų.

Varžytinėse už šį objektą buvo prašoma 1,6 mln. eurų. Pastato kaina varžytinių metu išaugo dar 110 tūkst. eurų.

Kas šio objekto savininkas, nebuvo atskleidžiama, varžytinės vyko elektroniniu būdu interneto svetainėje.

„Šios interneto svetainės tvarkytojas yra Registrų centras, kuris neteikia administratoriui informacijos, kiek dalyvių varžėsi varžytinėse, administratorius buvo informuotas tik apie varžytinių laimėtoją ir jo pasiūlytą kainą“, – į klausimą, kas laimėjo varžytines, tuomet žurnalistams atsakė bankroto administratorius S. Poškus.

J. Basanavičiaus gatvės 9 numeriu pažymėtame sklype yra keletas pastatų: buvęs viešbutis-restoranas, garažai, kiti statiniai, kavinė.

Po pastatu suformuotas 31 aro valstybinės žemės sklypas. Visas šis gėris turto vertintojų buvo įvertintas 1,6 mln. eurų suma.

Viešbučio varžytines skelbė bankroto administratorius S. Poškus, kuris atliko įmonės „Bofora“ bankroto procedūrą.

S. Poškus yra bankrotus vykdančios įmonės „Valeksa“ direktorius.

Bendrovė „Valeksa“, atstovaujama S. Poškaus, lyg tyčia vykdė ir įmonės „Optimalus turto valdymas“, kurios nuosavybė ilgą laiką buvo „Pajūris“, bankroto procedūrą.

Ši bendrovė buvo su liūdnai pagarsėjusiu verslininku Vladimiru Romanovu siejamų įmonių dalis.

Nuslydo paslapties šydas

Ilgą laiką buvo laikoma paslaptyje, kam gi dabar priklauso taip sėkmingai parduotas viešbutis „Pajūris“.

Daugiau aiškumo atsirado, kai kurorto savivaldybės interneto puslapyje pasirodė skelbimas apie Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimą žemės sklype J. Basanavičiaus g. 9.

Pernai gruodžio 1 d. paskelbta apie šio sklypo parengto projekto svarstymo su visuomene baigiamąjį etapą.

Tada ir paaiškėjo, kad planavimo iniciatorius yra bendrovė „Mitnas“ iš Vilniaus, kurios vadovas, kaip skelbiama portale rekvizitai.lt, yra Darius Česnavičius.

Lietuvos juridinių asmenų registro duomenimis, „Mitnas“ yra 2019 m. Vilniuje, Žalgirio gatvėje, registruota uždaroji akcinė bendrovė, kurios įstatinis kapitalas – 2,5 tūkst. eurų. Nurodomas įmonės veiklos tikslas ir rūšis – „informacinių paslaugų veikla“.

Vienintele įmonės akcininke nurodoma mažoji bendrija „Antus“, kurios vadovas taip pat yra D. Česnavičius. Nurodomas ir šios bendrijos įstatinis kapitalas – 50 tūkst. litų.

D. Česnavičius yra dar šešių Vilniuje veikiančių uždarųjų akcinių bendrovių (įskaitant ir „Mitną“) vadovas.

Šio asmens pavardė figūruoja viešai prieinamuose duomenų šaltiniuose – portalo Alfa.lt publikacijoje „Verslininkai kreipėsi į STT, FNTT ir patį G. Nausėdą: pateko į itin rimtą užnugarį turinčių veikėjų pinkles“.

Joje paskelbta, esą 2020 m. spalio pradžioje FNTT, STT, Teisėjų tarybai ir Prezidentui Gitanui Nausėdai iš vienos Vilniaus advokatų kontoros buvo išsiųstas laiškas, kuriame užsienio ir Lietuvos verslininkai išdėstė neeilinę istoriją, į kurią pateko Lietuvoje: „Verslininkai baiminosi, kad tapo žinomo bankroto administratoriaus ir jo bendrininko, kelių bendrovių savininko, rafinuotai suplanuotų galimų nusikaltimų ir reketo aukomis, tačiau pastaruosius esą dengė savi žmonės aukštose pareigose.“

Atnaujins „Pajūrio“ bylą?

Tuomet Alfa.lt rašė, kad šio portalo žurnalistams pavyko susipažinti su Lietuvoje registruotos bendrovės „Sopranai“ ir dar kelių kompanijų istorija iš jų pareiškimų policijai ir FNTT, STT bei prezidentui.

Verslininkų atstovai Alfa.lt portalui įvardijo, kad centrinės figūros toje istorijoje buvo bankroto administratorius, bendrovės „Valeksa“ vadovas S. Poškus, minėtas verslininkas D. Česnavičius ir dar keli susiję asmenys.

Publikacijoje teigiama, esą S. Poškui ėmus administruoti su Ūkio banku susijusių bendrovių bankroto procedūras, į to paties D. Česnavičiaus bendrovės rankas pateko Palangos viešbutis „Pajūris“.

Ar šie asmenys figūruoja ir dabartiniame STT tyrime, dienraščiui išsiaiškinti nepavyko.

Vakar D. Česnavičius telefonu neatsiliepė ir neperskambino. Pasiteiravus įmonėje „Antus“, kuriai jis vadovauja, kalbinama darbuotoja tikino, kad D. Česnavičius yra išvykęs į užsienį.

Negalėjo kalbėti ir S. Poškus. Vieninteliu viešai skelbiamu telefono numeriu atsiliepusi „Valeksos“ atstovė teigė, kad vadovas yra užsiėmęs.

Ar galėtų būti atnaujinta skandalinga viešbučio byla?

Jei apklausiami asmenys ar liudytojai prabiltų, imtų bendrauti su teisėsaugininkais ir atskleistų kai kurių naujų svarbių duomenų, tyrimas galėtų atgimti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Bred Pit

Bred Pit portretas
Palikit ramybej bankroto administratorius, jie yra musu ekonomikos pamatas!

to -Marina

to -Marina   portretas
Na ir kas tas Stasius Kur tu metei sąžiningą bankroto administratorių O gal draugė esi bankroto administratoriaus, ar turto supirkėja?

Marina

Marina portretas
Vakar kalbėjau su Stasiu. Tikrai negali būti tarp sulaikytu. Kiek esu bendravus- geranoriškas ir savo datba išmanantis žmogus. Net gėda skaityti tokias pezeliones. Ne žurnalistė o padugnė rašė.
VISI KOMENTARAI 29

Galerijos

Daugiau straipsnių