Naktinis pėsčiųjų žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“, skirtas 98-osioms sukilimo metinėms. Šiemet jis įvyko savaite vėliau nei kasmet.

Pandemijos sukurti trikdžiai privertė organizatorius pagalvoti, kaip apsaugoti žygio dalyvius nuo artimesnio kontakto. Šįkart kviesdami žygiuoti tik klaipėdiečius jie atsižvelgė karantino reikalavimus ir įveikti naktinio žygio maršrutą savarankiškai.

Registracija Klaipėdos universiteto teritorijoje prasidėjo penktadienį, sausio 22 dieną apie 17 val. ir tęsėsi tris valandas iki pat 20 valandos.

Daivos Janauskaitės nuotr.

Nors žygio trasa tęsėsi apie 18 kilometrų, kai kurie žygeiviai nužingsniavo dar daugiau, matyt, jie klaidžiodami pajūrio miško takais.

Kiekvienas žygeivis žinojo, kad pakeliui aplankys ne kasdien matomus Klaipėdos praeitį menančius paminklus.

Pirmojoje žygio dalyje jie pamatė paminklinį miesto ribos ženklą šalia P.Lideikio gatvės, istorinį 1834 metų miesto riboženklį, istorines Pirmosios senosios Melnragės kapinaites. Po beveik 8 su puse kilometrų žygio poilsio jie sustojo prie Girulių televizijos bokšto, kuris klaipėdiečiams primena 1991-ųjų sausio 13-osios įvykius.

Toliau žygio kelias suko Girulių miško takais, pakeliui žygeiviai turėjo pamatyti žemyninės kopos kalnelius. Žingsniuodami iki šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios, perėję Liepojos plentą jie nusileido žemyn prie Dangės, kur ilsėjo antrą kartą.

Toliu žygis tęsėsi pėsčiųjų ir dviračių taku palei Dangę iki Liepų gatvės, toliau pėdino šia gatve iki Skulptūrų parko. Žygis baigėsi prie paminklo 1923 metų sukilimo aukoms.

Pirmieji žygeiviai šią vietą pasiekė maždaug po trijų valandų. Vėliausiai leidęsi į žygį prie paminklo atėjo prieš vidurnaktį. Čia juos pasitiko organizatoriai.

Aš tikiu, kad žygio metu žmonės patyrė tik teigiamas emocijas ir buvo saugūs.

Kiekvienas žygeivis gavo spaudą su žygio data ir veido su apsaugine kauke atvaizdu. Tai bus ypatingas atminimo ženklas. Be to, kiekvienam dalyviui teko diplomas.

Tradiciškai įteikiamus žygio medalius organizatoriai žygeiviams išsiųs paštu.

„Aš tikiu, kad žygio metu žmonės patyrė tik teigiamas emocijas ir buvo saugūs. Juk negalėjome Sausio 15-osios žygio rengti liepą“, – kalbėjo vienas jo organizatorių Algirdas Grublys.

Daivos Janauskaitės nuotr.

Daugeliui žygio dalyvių tai buvo ne pirmasis žygis.

Apie 21 val. į Skulptūrų parką atžygiavę klaipėdiečiai Vaclovas Gedvilas ir Darius Čiužauskas džiaugėsi pirmą kartą leidęsi į nakties žygį ir nelikę namie prie televizoriaus stebėti „Žalgirio“ varžybų. Žinia apie komandos laimėjimą juos pasiekė jau pačioje žygio pabaigoje.