Klaipėdoje narpliojama skandalinga byla: kodėl STT klausėsi prokuroro pokalbių?

Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmuose narpliojama skandalinga byla. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų darbą kontroliavęs prokuroras Aivaras Velutis pats buvo sekamas šios tarnybos. Byloje minima, kad žinomas prokuroras konsultavo asmenį, kuris siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Žala prokuratūros vardui

A. Velutis Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) prokuroro vietos neteko pernai spalį.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis priėmė sprendimą skirti A. Velučiui tarnybinę nuobaudą, gavus Vidaus tyrimų skyriuje atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą.

Išvadoje nurodoma, kad A. Velutis, būdamas Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, sistemingai teikė suinteresuotiems asmenims kvalifikuotas teisines konsultacijas, naudodamasis specifinėmis profesinėmis žiniomis, ir tokiu savo elgesiu padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, kuriuo pažemino prokuroro, kaip valstybės pareigūno, vardą, pakirto pasitikėjimą ir diskreditavo prokuratūros autoritetą.

Po šio sprendimo A. Velučiui buvo pasiūlyta užimti prokuroro vietą Visagine, tačiau vėliau jam pavyko gauti vietą Klaipėdos apylinkės prokuratūroje. Tad savotiškos tremties pareigūnas išvengė.

Kodėl klausėsi?

Tokiu vadovybės sprendimu nepatenkintas A. Velutis kreipėsi į teismą dėl tarnybinio patikrinimo išvados ir siekia grąžinimo į ankstesnes pareigas.

Teismo salėje užvirė esminis ginčas – A. Velutis kelia klausimą, kuo remdamasi STT klausėsi jo pokalbių?

Aiškėja, kad prokuroro telefoninių pokalbių STT klausėsi jau kurį laiką. Kokios informacijos surinkta ir nuo kada tiksliai ji buvo renkama, pats A. Velutis dorai nežino, tad prašo Generalinės prokuratūros ir STT viešinti duomenis, surinktus iki 2018 m. gegužės 28 d.

Prokurorai nėra šventi.

Panašu, kad teisininką iki šiol kamuoja vienintelė mintis – dėl kokios priežasties jo ėmėsi STT?

"Kokie dokumentai STT tapo pagrindu imtis mano sekimo? Aš, kaip prokuroras, pats kontroliuoju STT. Kokie duomenys rodė mano asmeninius interesus palaikant valstybės kaltinimą?" – teisme klausė A. Velutis, reikalaudamas išslaptinti kriminalinės žvalgybos bylos medžiagą.

Dalis šios bylos duomenų A. Velučiui buvo pateikta susipažinti, tačiau teisininkas tai įvertino skeptiškai.

"Pateikė dalį, tris keturis lapus", – teisme prasitarė vyras.

A. Velučio prašymą pateikti daugiau šios bylos duomenų bylą nagrinėjanti teisėja Vida Stonkuvienė tenkino.

Prokurorai – ne šventi

Ar A. Velutis gaus atsakymą į jį kankinantį klausimą, neaišku. Ne visuomet STT ir Generalinė prokuratūra sutinka viešinti kriminalinės žvalgybos bylas visa apimtimi.

"Kalbama apie pateikimą teismui tam tikrų duomenų, kurie padėtų priimti teisingą sprendimą. Paprastai tariant, buvau sekamas STT. Prokurorai nėra šventi. Ir jie gali padaryti negerų darbų. Specialiųjų tyrimų tarnyba tam ir yra, kad negerus dalykus aiškintųsi. Tačiau kai ji tai daro, turi veikti griežtai pagal numatytus įstatymus. Negali būti laisvamaniškų išvedžiojimų, pritempimų, pamatymų to, ko nėra, vien tam, kad pateisintų žmogaus sekimą. Nes mes kalbame apie privatų žmogaus gyvenimą. Kišimąsi į tai saugo ne tik Konstitucija, bet ir daugybė Europos įstatymų", – aiškino A. Velutis.

Jis akcentavo, kad jo siekis išsiaiškinti, kas ir kodėl nusprendė jį sekti, yra kone aukštesnio pobūdžio tiesos ieškojimas.

Tyrė, kai gavo informacijos

A. Velučiui nerimą keliantis klausimas "kodėl" taip pat buvo užduodamas Generalinėje prokuratūroje teikiant išvadą dėl pažeminimo pareigose.

Į klausimą, dėl kokios priežasties buvo prašoma sankcijos pasiklausyti A. Velučio pokalbių, ir žurnalistams buvo atsakyta itin lakoniškai – buvo gauta patikimų ir neginčijamų duomenų, tad tyrimas ir buvo pradėtas.

Beje, prašymus taikyti kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytas priemones šio teisininko atžvilgiu tenkino ne Klaipėdos, o Vilniaus ir Kauno teismai.

A. Velutį kamuojantis klausimas, kas lėmė, kad jo atžvilgiu buvo pradėta kriminalinės žvalgybos byla, teisininką įvėlė į dar vieną teisminį aiškinimąsi.

Teismo procese dėl grąžinimo į pareigas prokuroras pasidalijo viešu savo svarstymu apie vieną jo nagrinėtą bylą. Savo kalboje prokuroras mestelėjo įtarimų dėl vienos įmonės ir esą aukštų STT Klaipėdos valdybos vadovybės ryšių.

Netrukus prokuroras dėl tokių savo bylos svarstyme minėtų faktų sulaukė Palangoje įsikūrusios įmonės ieškinio.

A. Velučio kalbas kruopščiai stenografavęs buvęs dienraščio "Vakarų ekspresas" redaktorius Martynas Vainorius taip pat bus šaukiamas į šį procesą trečiuoju asmeniu. Panašu, jog už tai, kad viešino A. Velučio pasvarstymus.

Istorijoje – šmeižto pėdsakas

Su kuo bendrauja ar bičiuliaujasi prokuroras A. Velutis, paaiškėjo po to, kai prokuroro telefonų pokalbiai buvo pradėti įrašinėti.

Byloje minimi keli epizodai, kurie teisėsaugininkams kėlė klausimų.

STT užfiksuotuose pokalbiuose aiškėja, kaip ir kokias konsultacijas teikė A. Velutis. Jas mini Generalinė prokuratūra šio prokuroro pažeminimo pareigose išvadoje.

Bylos: A. Velutis palaikė valstybės kaltinimą ne vienoje rezonansinėje byloje. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Paprastai tariant, A. Velutis užfiksuotas teikiantis konsultacijas su teisėsauga problemų turintiems asmenims. Ar etiška taip elgtis prokurorui, jau įvertino šio teisininko vadovybė.

Į A. Velutį konsultacijos kreipėsi buvęs jo kurso draugas. Vyras aiškino esąs civilinės teisės žinovas, o jo pagalbos neva prašo žmogus, kuriam gresia baudžiamoji atsakomybė.

Tokios pagalbos prireikė vilniečiui Dinaidui Petrui Kančiui. Vyras 2018 m. rudenį sulaukė Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų skambučio dėl pradėto ikiteisminio tyrimo dėl šmeižto.

Vilnietis portalo klaipeda.diena.lt komentarų skiltyje žemino ir menkino vienos publikacijos autorę.

Bet kokias padorumo ribas peržengiančius komentarus vyras pliekė po publikacija apie Neringos merą Darių Jasaitį ir savivaldybėje bei savivaldybės įmonėse dirbančius merui artimus asmenis.

Pirmieji D. Kančiaus pasisakymai fiksuoti 2018 m. rugsėjį, tačiau komentuota ir spalį. Po kitomis su Neringa susijusiomis publikacijomis vyras taip pat palikdavo šlykščių komentarų. Kai kuriuos, panašu, jis rašė vos tik atėjęs į darbą.

Vyras žeminančiai atsiliepė ne tik apie dienraščio "Klaipėda" žurnalistę, bet ir apie vieną Neringos tarybos narį.

Grėsė teistumas

Nepadorius komentarus rašiusį autorių policija nustatė, buvo pradėtas tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 154 str. antrąją dalį.

Netrukus sodo ir daržo įrankių prekyba užsiimančios įmonės patalpose Vilniuje apsilankė kriminalistai. Policija atliko kratą, paėmė nusikaltimo padarymo įrankį – kompiuterį.

Šiam vyrui grėsė bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Vilnietis puolė ieškoti būdų susitaikyti.

Vyrui prireikė konsultacijų, kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vilniečiui pažįstamas patarė kreiptis į A. Velutį ir patikino, esą buvęs mokslo draugas tikrai išmano baudžiamąją teisę.

Šaltinių teigimu, A. Velutis nuramino komentatorių, neva jo teismui ruošti prašymai dėl laidavimo dažniausiai tenkinami devyniais atvejais iš dešimties, tad vyras baudžiamosios atsakomybės garantuotai išvengs.

Ar ši frazė leido teisėsaugininkams įtarti, kad tokiomis konsultacijomis A. Velutis užsiiminėjo nuolat ar bent jau kurį laiką?

Generalinės prokuratūros paviešintame komentare apie A.Velutį pažymėta: "Sistemingai teikė tam tikriems suinteresuotiems asmenims kvalifikuotas teisines konsultacijas."

Teisme iškviestas liudyti D.Kančiui prašymą dėl susitaikymo rengęs Steponas Vasilecas liudijo, kad A. Velutis persiuntė jo klientui dokumentus. Ar tai tikrai buvo šabloninio pobūdžio medžiaga, kaip teigė liudininkas, vertins teismas.

Nė vienam iš teisę baigusių vyrų nekilo minčių, kad jie daro kažką neleistino ar neetiško. Priešingai, A. Velutis buvusiam mokslo draugui skambino ir teiravosi, kaip D. Kančiaus reikalai.

Kylantis esminis klausimas, ar A. Velutis varginosi teisinėmis nepažįstamų asmenų konsultacijomis už atlygį, lieka neatsakytas.

Pats prokuroras procese tikina nedaręs nieko neteisėto ir, be abejo, jokių pinigų už konsultacijas negavęs.

Galbūt Generalinei prokuratūrai paviešinus visą pasiklausymo medžiagą paaiškėtų, ar prokuroras tarėsi dirbti už dyką, jei ne, tai už kokią sumą ir kas ją turėjo realiai perduoti, jei tokia buvo suderėta?

Į liudytojus – kolega

Kitas žinomas uostamiesčio prokuroras Ruslanas Ušinskas šioje byloje liudijo, kad tartasi buvo visai ne dėl pinigų ar kokio nors atlygio, o dėl to, kas paims meistro pagamintą raktą vienoje degalinėje.

Liudytoju į teismą pakviestas kolega prokuroras įtikinėjo teismą, kad STT dėmesio sulaukė tik dėl to, jog prašė A.Velučio vienoje degalinėje, esančioje prie Klaipėdos, paimti raktą, atnešė feisbuko pokalbių programėlėje "Messenger" užfiksuotą susirašinėjimo išklotinę.

Jokių neteisėtų veiksmų ONKTS prokuroras tikino nedaręs, o pokalbių klausęsi agentai viską supainioję ir padarę netinkamas išvadas.

Visas šias aplinkybes narpliojantis teismas pertrauką šiame teismo procese paskelbė neribotam laikui.

Ar teiks STT ir Generalinė prokuratūra visą prokuroro sekimo medžiagą, neaišku.


KT išaiškino: klausyti gali

Konstitucinis Teismas (KT) pernai balandį konstatavo, kad teisinis reguliavimas, susijęs su kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimu korupcinio pobūdžio tarnybiniams nusižengimams tirti, neprieštarauja Konstitucijai.

Pripažinta, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo (KŽĮ) 19 straipsnio 3 dalies nuostata "kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant <...> tarnybinius nusižengimus", neprieštarauja Konstitucijai.

KT nutarime yra išaiškinta, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas), apie kurį KŽĮ nustatyta tvarka slapta buvo renkama informacija, panaudojus tokią informaciją tiriant jo korupcinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą, pagal KŽĮ 5 straipsnio 9 dalį turi teisę kreiptis į šioje dalyje nurodytą teismą (teisėją) ir kelti išslaptintos informacijos panaudojimo teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo klausimus bei ginčyti tokios informacijos kaip įrodymo priimtinumą.

KT nutartyje taip pat pažymėjo, kad nusikalstamą ar kitą teisei priešingą veiką, tarp jų ir tarnybinį nusižengimą, padaręs ar kitaip teisės saugomus interesus pažeidęs ar atskiriems asmenims, visuomenei ar valstybei žalą padaręs asmuo, valstybės tarnautojas (pareigūnas) neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų ar veikia viešųjų interesų labui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nekalta nuomone

Nekalta nuomone portretas
Karma is a bitch. Kada nors atbula ranka ji per veida pliaukštels ir angažuotų pasakeliu rašytojams...

Cha cha

Cha cha portretas
Labai negražu ir neprofesionalu apie save straipsnius rašyti žurnalistams

algirdas

algirdas portretas
kai masiuli pasodins ...pamatysim kas ko vertas.dabar tik reketas....
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių