Narvuose – dvesiantys gyvūnai

Apie tai, kad klaipėdietė savo bute veisia šunis, portalas rašė dar šių metų kovą.

Savo užsiėmimo moteris nė nesistengė slėpti nuo kaimynų, kurie sunkiai tvėrė iš jos būsto sklindančio gyvūnų šlapimo ir išmatų tvaiką.

Gyventojai pagalbos kreipėsi į daugybę institucijų, tačiau biurokratinis aparatas sukosi itin lėtai.

Pusamžės moters butas yra antrame aukšte, pirmajame daugiabučio aukšte įsikūrusi kita gyventoja tikino, jog jos gyvenimas dėl tokios kaimynystės virto pragaru.

"Mes su kaimyne ne kartą beldėmės į šį butą. Šlapimo ir išmatų tvaikas tvyrojo visoje laiptinėje. Į butą patekome tik su policijos ir ugniagesių pagalba. Tai, ką išvydome, sukrečia. Šiukšlių prigrūstame bute ant grindų buvo sudėlioti narvai, kuriuose – apleisti ir sergantys šunys, vienas jų buvo kritinės būklės, paskutiniame narve gulėjo prieš kelias dienas miręs šuo", – pasakojo 21 metų Gustė Valeikaitė.

Mergina savanoriauja organizacijoje "Lietuva – gyvūnams".

Tai – akivaizdūs gyvūnų gerovės įstatymo pažeidimai.

"Panašu, kad šunys net nevaikščiojo, jie tik tūnojo narvuose. Iš jų išlaisvinti jie tesugebėjo nueiti kelis metrus. Viena 16 metų patelė buvo akla ir leisgyvė, ji vos kvėpavo. Šunys buvo laikomi tragiškomis sąlygomis – jų nagai buvo tokio ilgio, kad jau raitėsi spirale. Narvuose grindys nuklotos dešimčia centimetrų šiukšlių ir šunų išmatų sluoksniu", – pasakojo mergina.

Iš pragaro – į gydyklą

Pirmadienio rytą specialiosioms tarnyboms patekus į butą, gyvūnų globėja G.Valeikaitė ėmė organizuoti pagalbą surastiems šunims.

"Policija ir kitos tarnybos liko aiškintis su buto šeimininke. O aš neištvėriau, tik griebiau tuos šuniukus ir nešiau juos lauk. Ką toliau dariau? Pasiėmiau mamą į pagalbą. Nebegalėjau tverti. Skubiai vežėme visus šuniukus į veterinarijos klinikas, dvi sutiko mums pagelbėti", – pasakojo jauna klaipėdietė.

Iš keturių išgelbėtų šuniukų vieną trečiadienio vakarą teko užmigdyti. Patelės būklė buvo kritinė.

"Verkiau dėl jos. Galima tik įsivaizduoti, ką ji išgyveno. Teko užmigdyti tą šunytę, jai užteko tik narkozės, ir jos širdelė užgeso. Žiauru. Ji ir buvo pagrindinė gimdyvė. Kilminga patelė išgyveno 16 metų", – pasakojo G.Valeikaitė.

Kiti šuniukai, veterinarijos gydytojų apžiūrėti, išprausti ir sutvarkyti, pateko į laikinų globėjų namus.

Išgelbėtus nelaimėlius mikliai išsiskirstė klaipėdietės gyvūnų globėjos.

Šturmui – ugniagesių kopėčios

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento patarėjas Virgilijus Valantinas tikino, kad tiek namo gyventojams, tiek ir pačioms valstybinėms tarnyboms teko nueiti kryžiaus žygius, kol pavyko patekti į butą.

"Tai – akivaizdūs gyvūnų gerovės įstatymo pažeidimai. Bute radome penkis šunis, vienas jų buvo negyvas. Kiti šunys – su tam tikrais klinikiniais požymiais, jie skubiai išvežti į veterinarijos gydyklas. Viskas prasidėjo nuo gyventojų pranešimo, kad jie kenčia smarvę. Važiavome į šį butą dar vasarą, po to – rudeniop. Niekas mūsų neįsileido. Girdėjome šunų lojimą", – pasakojo V.Valantinas.

Tarnyba išsiuntė gyventojai raštą, kuriame buvo išdėstytos gyvūnų gerovės įstatymo nuostatos.

"Gyvūnų laikytojas turi įsileisti tikrintojus. Gyventoja laišką gavo, susipažino, bet su mumis nekontaktavo. Ji turėjo pranešti, kada mes galime patikrinti gyvūnų laikymo sąlygas. Po to dar kartą važiavome, vėl niekas neįsileido", – tikino V.Valantinas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentas kreipėsi į teismą, kuris išdavė leidimą patekti į privačias patalpas.

"Pasirodo, ji dar spalio pabaigoje buvo bausta policijos, jai skirtas įspėjimas. Kai gavome teismo leidimą patekti į patalpas, atvažiavome, bet įeiti į butą nepavyko", – pasakojo V.Valantinas.

Veterinarijos tarnybos ir gyvūnų gerovės aktyvistams pagelbėję policijos pareigūnai ėmėsi taktinių veiksmų.

Vyrai ėmė sukti galvas, ar verta laužti buto duris, jei jame nepavyktų rasti buto šeimininkės?

Šiukšlių prigrūstame bute ant grindų buvo sudėlioti narvai, kuriuose buvo apleisti ir sergantys šunys, paskutiniame narve gulėjo prieš kelias dienas miręs šuo.

"Susidarytų kitų problemų. Tada ėmėmės veiksmų, kai jau buvo įtarimų, kad buto šeimininkė yra viduje. Atvažiavome ankstyvą rytą, policija iškvietė ugniagesius. Į butą ugniagesiai pateko pro antrame aukšte esantį buto langą. Jie įėjo ir rado ponią su gyvūnais. Kai atsivėrė durys, pamatėme kraupius vaizdus. Vienas šunų galėjo būti kritęs prieš keturias penkias paras", – pripažino V.Valantinas.

Kankynė truko metus

Visus metus nuolatinę nešvarą ir slogų tvaiką, sklindantį į laiptinę ir į aplinkinius butus, turėjo kęsti daugiabučio gyventojai.

Žmonės rinko parašus, ne kartą siuntė skundus savivaldybei, namų valdoms, taip pat Maisto ir veterinarijos tarnybai.

Vien šių metų vasarį Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai į butą, kuriame galbūt veisiami šunys, patekti mėgino mažiausiai tris kartus, tiek pat bandymų būta ir kovą.

Išaiškėjo, kad ponia, kamavusi kaimynus savo šunų išmatų ir šlapimo tvaiku, o, paplitus koronavirusui, dar ir kėlusi grėsmę jų sveikatai bei gyvybei, net nėra to buto savininkė.

Registrų centro duomenimis, butas priklausė vyrui, gimusiam 1949-aisiais, tačiau jis jau 15 metų yra miręs. Jokio kito buto savininko šiuo metu nėra, tik tas velionis.

Išgelbėjo: G.Valeikaitė su pagalbininkais iš pragariškų sąlygų ištraukė keturis šunis, tačiau 16 metų balta kalytė neišgyveno, jos būklė buvo itin prasta. / G. Valeikaitės asmeninio archyvo nuotr.

Moteris, gyvenanti mirusio žmogaus bute ir kelianti problemų aplinkiniams, buvo velionio gyvenimo draugė.

Moteris yra deklaravusi gyvenamąją vietą šiame bute, bet ji nėra jo savininkė, nors čia gyvena jau senokai.

Klaipėdietė kažkada turėjo individualią įmonę ir ši buvo registruota kaip tik tame bute, kuriame, kaip įtarta, veisiami šunys.

Smarvė vis tiek liko

"Žmonės tikrai išsikankino. Mes išnaudojome visas įstatymo duotas galimybes, juk beldėmės ne kartą. Aplinkiniai pasakojo, kad buto šeimininkė turi universitetinį išsilavinimą, laisvai kalbėjo prancūziškai, dirbo vertėja. Kas nutiko šiai gyventojai, galime tik spėlioti, gal kokios nors sveikatos problemos? Tokiam žmogui reikia padėti. Panašu, kad ji yra vieniša", – įtarė V.Valantinas.

Tikėtina, kad šio daugiabučio gyventojų bėdos dar nesibaigė.

Tarnybos išsivežė tik šuniukus ir vieną lavonėlį, tačiau tvaikas ir šiukšlės liko.

"Žmonės klausė, ką jiems daryti dėl šiukšlių? Tikėtina, vėl reikės kreiptis į teismą, reikia išvežti tas šiukšles. Juk gali plisti ligos, veistis žiurkės", – pasakojo V.Valantinas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentas, surinkęs duomenis iš veterinarijos klinikų, kurios gydė išgelbėtus šuniukus, ir sulaukęs laboratorijos tyrimo dėl kritusio šuns, ketina surinktą medžiagą pateikti pareigūnams.

"Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Baudžiamasis kodeksas už tai numato ir laisvės atėmimą. Tačiau šiuo atveju reikėtų kalbėti apie tai, kad žmogui reikia pagalbos. Per vėlai susizgribta. Reikėjo jai padėti dar anksčiau. Problemos juk niekur nedingo, tik vystėsi dar labiau", – patikino V.Valantinas.

Klaipėdos savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas tikino, kad savivaldybės darbuotojai jau sulaukė gyventojų klausimų dėl tolesnių veiksmų.

Rūpinasi: du juodus šunelius po veterinarų apžiūros priglaudė uostamiesčio gyvūnų globėjai. / G. Valeikaitės asmeninio archyvo nuotr.

"Labai sudėtinga patarti. Mūsų darbuotojai mėgino įtikinamai kalbėti su moterimi, kad jai pačiai reikia tvarkytis bute. Neaišku, kaip seksis ateityje. Kažin ar kiekvieną kartą bus įmanoma patekti į butą su ugniagesiais. Bet informacija apie gyventoją perduota socialiniams darbuotojams. Nežinau, ar jau lankė ją, ar ne", – kalbėjo L.Lapinskas.

Jis vylėsi, kad socialiniams darbuotojams pavyks išsiaiškinti, ar moteris turi giminaičių, kurie galėtų padėti.

"Higiena ir sanitarija daugiabutyje turėtų rūpėti ir namo administratoriui. Už buto išvalymą gali tekti mokėti visiems gyventojams, jei su būsto gyventoja nepavyks susikalbėti. Situacija yra tarsi be išeities", – pripažino L.Lapinskas.

Padėjo pakilti iš duobės

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento patarėjas V.Valantinas prisiminė kitą istoriją, kai jo tarnybai teko situaciją aiškintis su avių augintoju.

"Žmogų vis baudė ir baudė. Su aplinkiniais konfliktuojantis senolis buvo vienišas. Jis net pensijos negaudavo penkis mėnesius, nes paštininkai jos negalėjo jam įteikti – žmogus agresyviai elgėsi. Neturėdamas pajamų, jis liko be elektros ir maisto. Viskas ritosi tik žemyn", – prisiminė V.Valantinas.

Tąkart tarnyba ėmėsi traukti senolį iš užribio.

Sąlygos: daugiabučio antrajame aukšte esantis butas buvo pilnas šiukšlių ir šunų išmatų. / Vaizdo medžiagos stop kadras

"Mes jam parūpinome pašaro, prisijungė kitos tarnybos, savivaldybė. Žmogus sugrįžo į normalų kelią ir dabar puikiai gyvena. Avys buvo nekirptos, neženklintos. Padėjome jam jas nukirpti. Bet ženklinti gyvulių jis nenorėjo, aiškino, kad tai – Europos Sąjungos išsigalvojimai. Praėjo kiek laiko, jis pats prabilo, kad reikėtų jam gyvulius suženklinti. Žmogus taip ir atsitiesė, tik šiek tiek padėti reikėjo. Paaiškėjo, kad už jo žemes svetimi išmokas gaudavo, paprašėme, kad pagalbą suteiktų socialinė darbuotoja, gal žmogus nesupranta, nemoka. Va, štai taip dingo visa vienišo žmogaus agresija, tereikėjo padėti", – pasakojo V.Valantinas.