Žvejai tarsi pjudomi vieni su kitais

Vieni žvejai stumia kitus

Seimo narys Zigmantas Balčytis pastebėjo, kad aplink žvejybos verslą Kuršių mariose besiklostanti situacija kelia nerimą.

„Aplinkos ministras 2023–2027 m. 30 proc. sumažino žvejybos kvotas Kuršių mariose, uždarė žvejybą kituose vidaus vandenyse, ežeruose. Dėl kompensacijų už sumažintą verslą dar tik ketinama kreiptis į Europos Komisiją. Kodėl nauja tvarka ir Žuvininkystės įstatymas dėl verslo naikinimo priiminėjamas net negavus šios komisijos pritarimo?“ – klausė jis.

Kompensacijos žvejams numatomos su aiškiu tikslu kuo greičiau išstumti verslą iš Kuršių marių. Jei žvejo įmonė pasitrauks iš verslo per 2024 ir 2025 m., žadama mokėti 100 proc. kompensaciją. Jei jis dels ir iš verslo trauksis 2026 m., kompensacija sumažės iki 80 proc.

Z. Balčytis pabrėžė, kad kompensacijas iš verslo besitraukiantiems žvejams planuojama mokėti pinigais, kuriuos valstybė gaus iš žvejų mėgėjų.

„Įdomu, kaip į tokį reiškinį, kai viena žvejų grupė iš rinkos stumia kitą, žvelgia Konkurencijos taryba?“ – klausė Z. Balčytis.

Jo teigimu, ES mokslininkai yra paskelbę duomenų, kad ir žvejų mėgėjų armija žuvų ištekliams daro nemažą neigiamą įtaką. Taip pat yra abejojančių, ar uždraudus verslinę žvejybą Kuršių mariose žuvų ištekliai atsinaujins. Lietuvai, primena Z. Balčytis, priklauso tik ketvirtadalis Kuršių marių, o trys ketvirtadaliai priklauso Rusijai.

Pelningesnė mėgėjų žvejyba

Klaipėdoje išrinktas Seimo narys Audrius Petrošius vardijo daugybę su Kuršių marių išteklių atnaujinimu susijusių problemų. Anot jo, Kuršių marių būklė vertinama kaip bloga. Žuvų ištekliai mariose mažėja, nes neužtikrinama tinkama žuvų migracija, nerštaviečių, taip pat retų ir vertingų žuvų apsauga.

Jo nuomone, logiška, kad pagal mokslininkų rekomendacijas Kuršių mariose jau šiemet 30 proc. sumažintas leistinas žvejybos įrankių skaičius.

A. Petrošius pateikė 2019 m. duomenis, kad Kuršių mariose versline žvejyba užsiėmė 47 įmonės, kuriose dirbo 140 žmonių. Jos sumokėjusios 170 tūkst. eurų mokesčių. Jo duomenimis, žvejai mėgėjai pirko 380 tūkst. įvairių leidimų ir už juos sumokėjo per 1 mln. 700 tūkst. eurų. Dideles pajamas valstybei generuojančios ir mėgėjiškos žvejybos parduotuvės, kur pagrindiniai pirkėjai yra žvejai mėgėjai.

Panaikinus verslinę žvejybą Kuršių mariose, atvežtinė žuvis kaip tik sudarytų atokvėpio galimybę tausoti savus išteklius.

Z. Balčytis tikino turintis kitokių duomenų apie verslinę ir mėgėjišką žvejybą Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose. 2022 m. žvejai mėgėjai sugavę 1,3 tūkst. tonų žuvų, o žvejai verslininkai – tik 1 tūkst. tonų. Iš žvejų mėgėjų Šilutės rajonas gavęs 146 tūkst. eurų mokesčių, o iš žvejų verslininkų – 252 tūkst. eurų.

A. Petrošius teigė nemanantis, kad, Kuršių mariose nelikus verslinės žvejybos, pajūrio regione ar Lietuvoje pritrūks žuvies. Jo vertinimu, didžioji dalis žuvų, įskaitant ir pajūrio zoną, yra atvežama iš kitų šalių. Panaikinus verslinę žvejybą Kuršių mariose, atvežtinė žuvis kaip tik sudarytų atokvėpio galimybę tausoti savus išteklius.

Smūgis veikti savarankiškai

Seimo narys Andrius Bagdonas Kuršių marių žvejybos draudimus linkęs laikyti sąmoningu smulkaus verslo žlugdymu.

„Stengiamasi sunaikinti iš kartos į kartą kurtą ir puoselėtą Kuršių pamario verslą, tradicijas. Neringoje yra žvejų grandžių, kur viename žvejybos laive kartu dirba tėvas, sūnus ir anūkas. Jie tiekia žuvis maitinimo įstaigoms, rūkykloms. Taip puoselėjamas unikalus pamario gyventojų kultūrinis paveldas“, – vertino A. Bagdonas.

Kuršių marių žvejų verslo naikinimą, anot A. Bagdono, reikia vertinti kaip valstybės smūgį žmonėms veikti savarankiškai. „Sakoma – duok žmogui meškerę tam, kad jis pasigautų žuvį ryt, poryt ir užporyt, o mes siūlome kompensacijas, kad jas išleidęs žmogus jau poryt nežinotų, kaip toliau gyventi“, – pastebėjo A. Bagdonas.

Jis problemas mato ne tame, kad čia žuvis gaudo žvejai verslininkai, o tame, kad valdžia mažai dėmesio skiria Kuršių marių ekologijai ir apsaugai.

„Kodėl valdžioje niekas nekalba apie „Grigeo“ ir panašius į juos teršėjus? Kodėl nekalbama apie uosto gilinimą, kur per sąsiaurį jūros vanduo jau pasiekia Juodkrantę, Dreverną ir stumia giliavandenes žuvis iš Kuršių marių“, – kėlė klausimus A. Bagdonas.

Pavyzdys Kaliningrado sričiai

Seimo narys ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigiamai vertino siūlomą galimybę žvejams verslininkams savanoriškai su kompensacijomis pasitraukti iš žvejybos verslo. Pardavus valstybei turimas kvotas galima persiorientuoti į naujas veiklas, įskaitant turizmą, kuris pradedantis klestėti prie Kuršių marių.

„Nebaksnokite į Kaliningrado sritį kaip į kažkokį sėkmingą pavyzdį, nes galima kartoti ir kartoti, kiek blogo jie ten daro, kaip nemyli gamtos. Mes turime būti pavyzdžiu jiems demonstruoti, link ko einame“, – sakė S. Gentvilas.

Jis prisiminė Aplinkos ministerijoje surengtą seminarą apie mėgėjišką žvejybą, kur buvo sudėliota, kiek pelno tokia žvejyba gali duoti, kaip ji gali prisidėti prie ekosistemos saugojimo.

Jis pastebėjo, kad pasaulio ekosistemos yra pereikvojamos, nes žvejyba vyksta medžioklės principais gaudant žuvis laukiniu būdu.

„Už žuvininkystę ir vandenynus atsakingas eurokomisaras iš Lietuvos nuolat kalba apie kvotų mažinimą. Jo sprendimais sumažintos Baltijos lašišų, menkių kvotos be jokių kompensacijų. Mes po ilgų diskusijų siūlome kompromisą su numatytu pakankamu finansavimu žvejams už savanorišką pasitraukimą iš žvejybos verslo“, – sakė S. Gentvilas.