Žemės valandos reikia ir Baltijos jūrai

Pasaulinio masto Žemės planetos gelbėjimo renginyje šiemet raginama atkreipti dėmesį į vis labiau nykstančią Baltijos jūrą.

Ragina siųsti žinią

Šiemet kovo 27-osios vakare 20.30 val., solidarizuojantis su gamta, visame pasaulyje bus trumpam užgesinamos šviesos.

Žemės valanda, kurią koordinuoja Pasaulio gamtos fondas (WWF), paminima kasmet kovo pabaigoje. Žemės valandos renginiai pirmą kartą vyko 2007 m. Sidnėjuje. Per 2,2 mln. žmonių išjungė šviesas, taip pasisakydami prieš klimato kaitą.

Aplinkos apsaugai skirtas judėjimas išplito. Dabar jį palaiko maždaug 130 šalių.

Lietuvoje šį judėjimą skatina bent kelios organizacijos. Buvo raginama ir pasiekta, kad Lietuvoje gatvėse, pastatuose ir žmonių namuose numatytu laiku trumpam būtų išjungtos šviesos, taip solidarizuojantis su Žemės planetos apsauga.

Šiemet nuo kovo 13 d. iki balandžio 22 d. skelbiami įvairūs renginiai, skirti Žemės dienai, žmonės raginami užrašyti ir siųsti žinią žmonijai apie didžiausias ekologijos problemas mūsų planetoje.

Reiškiniai išliks tik muziejuose

Kai kurios kitų šalių organizacijos Žemės valandos renginį, kai užgesinamos šviesos, ragina skirti Baltijos jūrai. Organizacijos net kviečiamos pasirašyti peticiją už Baltijos jūros išsaugojimą. Laikomasi nuostatos, kad natūrali Baltijos jūros aplinka yra labai blogos būklės. Yra žmonių, kurie kategoriškai pasisako, jog Baltijos jūroje gali prasidėti negrįžtami pokyčiai.

Šių metų žiburius per Pasaulio gamtos fondo Žemės valandos akcijos renginius siūlantys gesinti entuziastai akcentuoja, kad ateityje kai kuriuos dabartinius Baltijos jūros reiškinius bus galima išvysti tik muziejuose, nes natūralioje aplinkoje jie bus išnykę.

Europos Sąjungos įstatymai buvo įpareigoję iki 2020 m. pasiekti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę. Tikslas nebuvo pasiektas, padėtis toliau blogėja.

Jūros išsaugojimo peticija

Vienas iš didžiausių pokyčių Baltijos jūroje yra katastrofiškas kai kurių žuvų rūšių mažėjimas.

Tam įtakos turėjo ne tik intensyvus žemės ūkis aplink Baltiją, didelė žmonių koncentracija uždara pati jūra, bet ir ilgametė ypač intensyvi aplinkos netausojanti, kartais net ir nelegali, žvejyba.

Pastebima, kad didžiulę žalą Baltijos jūrai padarė žvejyba traukiamaisiais tinklais. Akcentuota ir tai, kad dalis tinklų pamesta, dreifuoja jūroje toliau naikindami žuvis.

Gelbstint Baltijos jūrą ypač aktyviai reiškiasi Pasaulio gamtos fondo (WWF) Lenkijos skyrius. Jo iniciatyva skelbiama peticija, kuria siekiama išsaugoti Baltijos ekosistemą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pastebėjimas

Pastebėjimas portretas
Vien lietuviai kiek teršia Baltijos jūrą.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių