- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva ypač stipriai deklaruoja įvairias žaliąsias idėjas, atrodytų, bent jau šioje srityje norime būti pirmaujantys net ES mastu.
Pavyzdžiai Klaipėdos uostui
Kitų metų pradžioje turėtų būti baigta rengti Klaipėdos žaliojo uosto koncepcija. Ji numatys, kokių ekologinių naujovių imsis uostas iki 2030 m.
Koncepcija apims ne tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto oro, vandens, dirvožemio taršą, triukšmą, bet ir dulkėtumą, nemalonius kvapus, atliekų tvarkymą, netgi vizualinę taršą.
Tai susiję ne tik su valstybinio uosto teritoriją patikėjimo teise valdančia Uosto direkcija, bet ir su veiklą uoste vykdančiomis bendrovėmis.
Dėl jų veiklos pastaraisiais metais uoste ir kildavo daugiausia problemų, gyventojų nepasitenkinimo.
Visi jūrų uostai daugiau ar mažiau teršia. Tik vieni apsaugai nuo taršos skiria daugiau pinigų, kiti – mažiau.
Susiduriama su problema, kad Klaipėdos uostui trūksta krovos plotų, bet tas trūkumas galėtų padėti sumažinti vizualinę taršą.
Baltijos jūros regione kaip švariausi pripažinti Švedijos, Suomijos uostai. Pastaruoju metu "pasitempė" ir Estijos Talino uostas. Šiaurės jūros regione ekologiškiausiais ir žaliausiais yra laikomi Nyderlandų ir Belgijos uostai.
Analizuojant, ką naujo reikėtų diegti Klaipėdos uoste, daugiausia buvo remtasi Švedijos Treleborgo ir Geteborgo uostais, Belgijos Briugės ir Antverpeno, Nyderlandų Roterdamo uostu. Taip pat buvo analizuotos kai kurios Helsinkio, Talino, Stokholmo, Kylio, Hamburgo, Ispanijos Barselonos ir Valensijos uostų iniciatyvos.
Atskiros Klaipėdos uosto bendrovės iš šių uostų jau ir anksčiau sėmėsi patirčių, kaip apsaugoti vienus ar kitus atvirose aikštelėse laikomus krovinius nuo dulkėjimo.
Pavyzdys: Antverpeno uostas turi netgi savo atominę elektrinę, kuri aprūpina uostą elektros energija. Vidmanto Matučio nuotr.
Uosto ir kelių elektrifikacija
Klaipėdos uoste mažinant oro taršą siūloma kiek įmanoma plačiau diegti elektrifikaciją. Elektra būtų varomi ne tik kranai, automobiliai, bet ir geležinkelio lokomotyvai.
Į uostą atplaukę laivai turėtų išjungti pagalbinius variklius ir prisijungti prie kranto elektros energijos tiekimo sistemų. Yra siūlymų, kad ateityje ir keltai, keliantys į Kuršių neriją, būtų elektriniai. Tik klausimas, kada tai bus, nes keltai ne taip seniai statyti ir jie nėra elektriniai.
"Lietuvos geležinkelių" bendrovės vadovas Mantas Bartuška minėjo, kad planuojama įsigyti ir geležinkelio vilkikų, kurie, gabendami krovinius į uostą, naudos ne tik elektrinius, bet ir alternatyvaus ekologiško kuro, kaip vandenilis ir kita, variklius. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, prioritetu laiko investicijas į geležinkelių atnaujinimo projektus. Tai ir suprantama, nes Vokietija turi didžiausią geležinkelių tinklą.
Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, Lietuva prioritetą skirs kelių gerinimui. Yra planų per dvejus metus Lietuvoje pastatyti didelį skaičių automobilių įkrovimo elektra stotelių.
Kita žaliojo uosto kryptis – tankinti oro taršos stebėjimo stotelių tinklą, duomenis padaryti visiems viešai prieinamus, viešinti ir skatinti geriausias aplinkosaugines uosto iniciatyvas. Taip pat numatyta, kad birūs kroviniai uoste turėtų būti laistomi, įrengiamos dulkių surinkimo, kvapų gaudymo sistemos.
Pasigirsta siūlymų, kad Klaipėdos uoste turėtų būti ne tik stacionarūs atliekų surinktuvai iš laivų, uosto nuotekų sistema, bet ir nuosavos uosto atliekų valymo sistemos.
Pinigų pokyčiams bus
Daugelyje žaliųjų uostų galima pamatyti atskirose jų dalyse išdėstytas vėjo jėgaines, saulės baterijas ant pastatų stogų. Antverpeno uoste, kuris laikomas pavyzdiniu, netgi yra nedidelė atominė elektrinė, kuri gamina elektrą uosto įrenginiams, Antverpeno miestui.
Įgyvendinant žaliojo uosto strategiją Klaipėdos uoste ant didelių pastatų galėtų būti sumontuotos bent jau saulės baterijos. Ar bus vėjo jėgainių, galima ir suabejoti, nes uoste ir taip stokojama laisvų žemės plotų. Taupant energijos išteklius uoste gali atsirasti didesnio energinio efektyvumo pramoninių pastatų, efektyvesnis apšvietimas. Turėtų būti naudojami ir mažiau triukšmo keliantys kranai. Nors ne kranai, o triukšmaujančios poliakalės labiausiai erzina klaipėdiečius.
Dar viena vakarietiškų uostų naujovė, ko trūksta Klaipėdoje, galėtų būti želdynai. Bet ir vėl susiduriama su problema, kad Klaipėdos uostui ir taip trūksta krovos plotų. Tas trūkumas galėtų padėti uoste sumažinti vizualinę taršą, nes kai kuriose vietose akis bado seni, nenaudojami, iš sovietmečio išlikę statiniai.
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė teigė verslo atstovams, kad pramonės įmonėms ministerija yra suplanavusi daug įvairiausių paramos priemonių, kurios susijusios su klimato kaitos mažinimu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai5
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai1
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Žada vėjus ir darganą3
Sinoptikai nieko gero artimiausioms dienoms nežada – bus šalta, vėjuota, o kai kuriomis dienomis galime sulaukti ir šlapdribos. Malonesnių orų galima tikėtis tik ateinančios savaitės pabaigoje. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą5
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?22
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai21
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas5
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką6
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...