- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagal Lietuvos Vyriausybės ataskaitą išeitų, kad Lietuva yra ekonomiškai stipri šalis, jos neveikia nei Kinijos spaudimas, nei prarastas Baltarusijos tranzitas, nei ekonominės sankcijos Rusijai.
Kinija Lietuvos neveikia
Pastarieji dveji metai Lietuvai buvo išskirtiniai. Pirma, dėl užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pasisakymo prieš Kiniją, Lietuva nuo 2021 m. pajuto griežtas šios šalies ekonomines sankcijas.
Klaipėdos uoste tai pasireiškė tuo, kad neliko tranzitinio traukinio į Kazachstaną, kuris buvo siejamas su Kinijos kroviniais.
Neseniai Lietuvos Vyriausybės paskelbtoje 2022 m. veiklos ataskaitoje užsiminta, kad Kinija darė didelį spaudimą ir buvo įvedusi prieš Lietuvą nukreiptas griežtas ekonomines priemones.
„Didelis Kinijos spaudimas Lietuvai pernai pamažu atslūgo. Lietuvos ekonomika nebuvo reikšmingai paveikta“, – lakoniškus žodžius pateikia Lietuvos Vyriausybė savo veiklos ataskaitoje.
Tai nėra pagrįsta jokiais skaičiais. Kiekvienas Lietuvoje turi tikėti tuo, ką teigia Vyriausybė.
Anot šalies premjerės Ingridos Šimonytės, mažėjant prekybai su Kinija, ypač padėję tai, kad verslui, kuris nukentėjo nuo trečiųjų šalių veiksmų, pradėtos teikti paskolos.
Praradimas nepastebėtas
Dar didesnę įtaką Lietuvos, o ypač Klaipėdos uosto ir Lietuvos geležinkelių veiklai turėjo padaryti pernai vasarį prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą ir dėl jos Rusijai ir Baltarusijai įvestos ekonominės sankcijos.
Lietuva neteko ne tik trečdalio Klaipėdos uosto krovinių, ką sudarė Baltarusijos tranzitas, bet ir iš esmės užsidarė dešimtmečiais kurtas, puoselėtas ir labiausiai pritaikomas transporto tranzito koridorius tarp Rytų ir Vakarų.
Bent jau šioje srityje Lietuva ir Klaipėdos uostas turėjo pajusti stiprų ekonominį sukrėtimą.
„Ilgalaikis poveikis Lietuvos ekonomikai atsirado ne dėl sankcijų, o dėl geopolitinio nestabilumo. Lietuvos įmonės pasirodė atsparios iššūkiams – jos sėkmingai perorientavo savo veiklą į nuspėjamas demokratinio pasaulio šalis. Joms tenka apie 90 proc. Lietuvos eksporto“, – skaitome Vyriausybės ataskaitoje.
Lietuva neteko ne tik trečdalio Klaipėdos uosto krovinių, ką sudarė Baltarusijos tranzitas, bet ir užsidarė dešimtmečiais kurtas, puoselėtas transporto tranzito koridorius tarp Rytų ir Vakarų.
Ar tikrai kompensavo?
Lietuvos valdžia giriasi pernai praplėtusi eksporto per Klaipėdos uostą galimybes. Buvę gauti leidimai eksportuoti žemės ūkio ir maisto produktus į JAV, Japoniją, Taivaną, Meksiką, Kanadą.
Išsigelbėjimu dėl prarasto Baltarusijos tranzito neva tapęs išmintingas Lietuvos valdžios sprendimas, kai į Klaipėdos uostą atplaukiantiems laivams pradėta taikyti šimtaprocentinė tonažo rinkliavos nuolaida. Tai paskatinę naujų konteinerinių linijų atsiradimą Klaipėdos uoste.
Paminėta konteinerių laivybos kompanijos „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) linija į JAV Niujorko miestą, taip pat „NWC to Ecuador“ jūrinis maršrutas, kuris Klaipėdą sujungė su Dominika, Kosta Rika, Peru, Kolumbija ir kitomis centrinės ir Pietų Amerikos šalimis.
„Dėl šių veiksmų Klaipėdos uoste pasiektas naujas krovinių konteineriuose krovos rekordas – perkopta 1 mln. TEU metinės krovos riba. Klaipėdos uostui sugebėjus persiorientuoti, bendras krovos praradimas nebuvo toks ženklus, kaip prognozuota tada, kai JAV ir ES įvedinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai“, – teigta Vyriausybės ataskaitoje.
Šioje vietoje taip norėjosi Vyriausybės informacijos apie tai, kas ir kaip dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai kompensavo Lietuvos verslo praradimus. Panašu, kad niekas nieko nekompensavo, nes valdžia į ES institucijas dėl to nesikreipė.
Gali būti, kad 2022 m. Lietuvos verslas didelių praradimų efekto stipriai ir nepatyrė, išskyrus atskiras veiklas, kurios tiesiogiai buvo susijusios su Baltarusijos tranzitu.
Tas pats ir Klaipėdos uoste, kur dėl Baltarusijos tranzito rimtai nukentėjo viena bendrovė – „Birių krovinių terminalas“. Kitos uosto bendrovės taip pat patyrė vienokių ar kitokių netekčių, bet jos buvo mažesnės.
Didesni praradimai tiek verslui, tiek uostui gali pasijusti ir realiai pasijuto šiais metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinė švietimo agentūra: streikuoja per 2 tūkst. mokytojų, daugiausia – Klaipėdoje3
Penktadienį prie streiko visoje Lietuvoje prisijungė per 2 tūkst. mokytojų, daugiausia streikuojančiųjų – Klaipėdoje, rodo Nacionalinės švietimo agentūros paskelbti duomenys. ...
-
Prokurorai atsisakė ginti viešąjį interesą dėl paminklo B. Lubiui Plungėje8
Klaipėdos apygardos prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl planų Plungės dvaro parke statyti paminklą šio rajono garbės piliečiui, signatarui, ekspremjerui, buvusiam Pramonininkų konfederacijos prezidentui Br...
-
Klaipėdoje – gausus pedagogų streikas36
Klaipėdos miesto pedagogai iš streiko nepasitraukė, čia streikuoja per 30 ugdymo įstaigų – mokyklų ir darželių. Be to, gausus būrys streikuojančių mokytojų, juos palaikančių vyresniųjų klasių moksleivių ir jų tėvų leidosi pės...
-
Uostamiestyje paaugliai niokoja apleistą pastatą6
Uostamiestyje gyvenantys paaugliai niokoja šiuo metu nenaudojamą buvusį Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių mokslų fakulteto pastatą. Kone kasdien pro šalį einantys gyventojai pastebi, kad ant langų užkaltos faneros plokštės &...
-
Klaipėdos taryboje – mūšis dėl pokyčių15
Klaipėdoje naikinamos įvairiausios komisijos ir tarybos. Aiškėja, kad vienos posėdžiuose nesurinkdavo kvorumo, o kitoms keliami rimti klausimai dėl lėšų panaudojimo tikslingumo. ...
-
Klaipėdiečius piktina vaizdas prie Storosios liepos7
Po vienos vasaros audrų stichijos neatlaikė botaninį gamtos paveldo objektą – Storąją liepą – juosianti apsauginė tvorelė Minijos gatvėje. Dalis jos ant žemės guli jau pusantro mėnesio. Suglumę klaipėdiečiai klausia, kas turėtų tv...
-
Planas – plėtoti japonišką sodą3
Pedagoginės psichologinės tarnybos kiemelyje įkūrus japoniško stiliaus sodą, kur teikiamos paslaugos vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, norima plėtoti erdves ir tam prašoma savivaldybės pinigų. Miesto politikai pra&scar...
-
V. Sinkevičius žvejams Palangoje: šprotų ir strimelių kvotos mažinimas nėra galutinis12
Europos Komisijos (EK) siūlymas kitąmet mažinti šprotų bei strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotas atitinkamai 23 proc. ir 60 proc. nėra galutinis sprendimas, jis dar gali keistis, sako už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Kom...
-
Klaipėda sudarė galimybę formuoti naujas patariamąsias darbo grupes2
Klaipėdos savivaldybės taryba ketvirtadienį atvėrė kelią naujoms patariamosioms darbo grupėms suformuoti. ...
-
Dvokianti problema: maistinės atliekos komunalinių atliekų konteineryje – nebeilgai16
KRATC ir Klaipėdos miesto savivaldybė rudenį nuolat sulaukia skundų, kad atliekų surinkėjai tuštindami pusiau požeminius atliekų konteinerius palieka dvokiančias balas. Iš iškeliamų maišų sunkiasi pūvančių nuotekų sky...