Visuomenės ir verslo atstovai aplankė pagrindinį „Klaipėdos energijos“ gamybos padalinį

  • Teksto dydis:

Klaipėdos pramoninkų asociacija (KPA), vienijanti didžiausias uostamiesčio verslo bendroves, praėjusiais metais ėmėsi aplinkosauginės iniciatyvos – įmonių vadovai, KPA Aplinkos apsaugos komiteto nariai, visuomeninių organizacijų atstovai betarpiškai supažindinami su daugiausiai dėmesio sulaukiančiomis Klaipėdos įmonėmis. Tęsiant susitikimų ciklą dar vienas darbinis vizitas įvyko vieno iš KPA narių – AB „Klaipėdos energija“ – pagrindiniame gamybos padalinyje, Šilutės plente esančioje rajoninėje katilinėje.

„Klaipėdos energija“ pasirinkta neatsitiktinai. Tai strateginės svarbos įmonė, tiekianti šilumą 80 proc. miesto vartotojų. Dėl visame pasaulyje brangstančių energijos išteklių aktualūs tampa ne tik aplinkosauginiai, bet ir ekonominiai aspektai, tad nenuostabu, kad į pažintį su energetikos įmone užsiregistravusių dalyvių skaičius buvo itin gausus, ypač iš visuomeninių organizacijų“, – sakė Jolanta Girdvainė, KPA administracijos direktorė.

Svečius sutikęs ir bendrovės valdas aprodęs AB „Klaipėdos energija“ technikos direktorius Marius Prelgauskis juokavo, jog aplinkosaugininkai jų įmonės padaliniuose yra ne svečiai, o kone nuolatiniai gyventojai – reguliariai stebimi visi bendrovės veiklos procesai. Pasak vadovo, pastaruoju metu iš inspektuojančių institucijų pastabų nesulaukiama. Didžiausias iššūkis bendrovei šiuo metu yra ne Europoje ir Lietuvoje griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, o šilumos kainos stabilizavimas.

„Nuo 2013 m. nuosekliai tampame žaliosios energijos įmone. Vis mažiname iškastinio kuro naudojimą, dabar jau 85 proc. mūsų sudeginamo kuro sudaro biokuras. Per paskutiniuosius trejus metus rekonstravome 20,86 km šilumos trasų. Metiniai bendrovės nuostoliai trasose sumažėjo iki 9 proc., o tai leido sumažinti CO2 išmetimus 6689 tonomis, sutaupyta kuro už maždaug 960 tūkst. eurų“, – pastarųjų metų pokyčius vardino technikos direktorius.

Pasak M. Prelgauskio, kuro kainos priklauso nuo pasaulinių tendencijų – kai jos brangsta, pajaučia visi. Tad energetikai šilumos kainos stabilizavimui turi tik dvi išeitis: naudoti kuo pigesnį kurą ir gamybos procese maksimaliai išnaudoti visas energijos taupymo galimybes. Būtent laiku pasirinkta teisinga strategija – pastatyti 6 biokuro katilai, įrengti ekonomaizeriai, saulės baterijų parkai ant bendrovės stogų, absorbcinis šilumos siurblys ir kitos techninės naujovės – leidžia bendrovei išlikti tarp šilumos kainų lyderių šalyje. Ir šį šildymo sezoną AB „Klaipėdos energija“ tiekiamos šilumos kaina yra mažesnė už Lietuvos vidurkį.

Susitikimo pabaigoje į svečių klausimus atsakęs AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Antanas Katinas akcentavo, jog visų kuro rūšių brangimo situacija labai gerai parodė, kas yra kas: AB „Klaipėdos energija“ šią žiemą, kaip niekad iki šiol, sulaukė daugybės interesantų užklausų apie galimybę prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų ir atsisakyti dujinio šildymo.

„Centralizuotas šildymas miestuose yra ekologiškiausias, pigiausias ir saugiausias šilumos energijos tiekimo būdas. Iš esmės Klaipėdoje dominuojanti dauguma naujos statybos objektų – daugiabučių kvartalai, prekybos ir pramogų centrai, biurai – jungiasi prie mūsų tinklų. Tai lemia ekonominės priežastys. Be to, mūsų tiekiama šiluma atitinka A++ energinio naudingumo klasės pastatų reikalavimus, kuris jau privalomas naujai statomiems objektams“, – kalbėjo A. Katinas, primindamas, jog bendrovės profesionalai teikia visą paslaugų kompleksą: įrengia šilumos punktus ir juos prižiūri tiek verslo paskirties pastatuose, tiek daugiabučiuose namuose.

Paklaustas apie šilumos kainos mažėjimą ateityje, AB „Klaipėdos energija“ vadovas stebuklų nežadėjo: biokuras per metus pabrango dvigubai, dujos – kelis kartus, elektros energija net virš 500 proc. Dėl karo Ukrainoje kilusios sumaišties prognozuojama, kad visame pasaulyje energijos ištekliai tik brangs.

„Darome, ką galime. Artėjame prie bankrutavusios UAB „Geoterma“ perėmimo ir tikimės atgaivinti šilumos gamybą iš žemės gelmėse esančių karštų versmių. Ieškome alternatyvų, technologinių sprendimų, kad naudotume pigiausias ir ekologiškiausias kuro rūšis, mažintume energijos sąnaudas. Bet, kad ir kaip besistengtume, 80 proc. šilumos kainos sudaro kuro kaina. Jei mūsų pagrindinis kuras mediena, gamtinės dujos rinkoje brangs, šiluma nebus pigesnė“, – reziumavo A. Katinas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Na taip

Na taip portretas
,,..Artėjame prie bankrutavusios UAB „Geoterma“ perėmimo ir tikimės atgaivinti šilumos gamybą.." Ne ,,bankrutavusios" o ,,dirbtinai subankrotintos". Ir primityviai išplėštos. Tokios retos, ekologiškos ir labai naudingos visam žemaitijos regionui( įvadai iš gelmių iškelti Vidmantuos ir kt vietose)įmonės sunaikinimas dėl suomių Fortumo, už kurio nugaros stovi rusas, monopolijos BUVO TIKRAS NUSIKALTIMAS. O Klaipėdos energija irgi tame procese dalyvavo vedama tuo metu miestą valdančių liberalų cinizmo
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių