Virusas – tas pats, bet suvaržymai skirtingose šalyse – skirtingi

Pasaulį sukaustęs virusas visų šalių žmones išmokė tų pačių žodžių: pandemija, karantinas. Nors ir neliko vietos, kur gyvenimas dėl išplitusio viruso nepasikeitė, vis dėlto gyvename skirtingai. Net artimiausi kaimynai su ta pačia bėda dorojasi nevienodai.

Už vaiką šeimai – 500 eurų

Broliai latviai labai panašiai išgyvena pandemiją, bet esama ir skirtumų.

Vienas labiausiai stebinančių ir verčiančių pavydėti – jau įgyvendintas sprendimas paremti vaikus auginančias šeimas. Kovą už kiekvieną vaiką šeimos gavo po 500 eurų.

Kaip pasakojo Liepojoje leidžiamo vienintelio dienraščio „Kurzemes vards“ korespondentė Nora Driķe, Latvijoje yra kelios sritys, kur labai mažas užkrato procentas. Šiose vietovėse pradinių klasių mokiniai kasdien eina į mokyklas.

Kitur visi mokiniai mokosi nuotoliniu būdu. Jeigu vaikams kyla problemų, jie gali mokyklose gauti konsultacijas, tai yra gyvai bendrauti su mokytojais.

Bandymai įvairiose vietovėse rengti protesto mitingus nesulaukė palaikymo.

„Sunkiausia yra šeimoms, auginančioms kelis mokyklinio amžiaus vaikus. Jei dar ir tėvai dirba nuotoliniu būdu, dažnai interneto pajėgumai tampa nepakankami, ryšys ima strigti, o namuose būna sunku rasti ramų kampą, kuriame niekas netrukdytų dalyvauti nuotolinėje pamokoje ar susirinkime. Mano kolegė tokiais atvejais užsidaro vonioje“, – pasakojo N.Driķe.

Paklusnūs ar pasyvūs?

Tuo metu, kai mes negalime išvažiuoti net už savo rajono ribų, latviams kelionės šalies ribose nėra draudžiamos, todėl nemažai viešbučių, ypač arčiau jūros, turi darbo.

Tiesa, kavinės laukia tik maistą išsinešti ateinančių klientų.

Dirba maisto parduotuvės, knygynai, vaistinės ir sodo prekių krautuvės. Visas kitas prekes latviai mokosi pirkti internetu. Kai kurias prekes galima užsisakyti ir telefonu ir vėliau atvykti jas atsiimti toje parduotuvėje.

„Mes esame paklusnūs, o gal pasyvūs, nes net didžiausi skeptikai dažniausiai reiškiasi rašydami komentarus internete. Bandymai įvairiose vietovėse rengti protesto mitingus nesulaukė palaikymo. Vienintelis didesnis protestas buvo, kai žmonės išreiškė nepasitenkinimą draudimais lankytis sporto salėse. Tada miesto parko aikštelėje susirinko sporiniais rūbais vilkinčių žmonių minia ir kartu mankštinosi. Vėliau policija nerado ko jiems prikišti, žmonės laikėsi dviejų metrų atstumo“, – prisiminė Liepojoje dirbanti žurnalistė.

Ištuštėjo: studentams mokantis nuotoliniu būdu, vakarais Lodzės (Lenkija) gatvėse – nė gyvos dvasios. (Edvard Sivickij nuotr.)

Latvijoje bene tik vienas žmogus gavo kelias tūkstantines baudas, nes, būdamas užsikrėtęs koronavirusu, važinėjo po šalį, bendravo su žmonėmis.

Panašu, kad vietos valdžia ir policija jau pavargo nuo užsitęsusių ribojimų, vis mažiau pareigūnų matoma viešose vietose, vis rečiau pranešama apie karantino pažeidimus ir nubaustuosius ar įspėtus asmenis.

Nemažą procentą rusakalbių gyventojų turinčioje Liepojoje nėra laikraščio rusų kalba. Latviškai taip ir neišmokę žmonės naujienas sužino tik iš rusiškos žiniasklaidos. Gal todėl dalis liepojiečių laukia rusiškos vakcinos. Nustebino net vienas gydytojas, prisipažinęs, kad skiepysis tik „Sputnik“ skiepais.

„Pfizer“ žiniasklaidoje kartais vadinama privilegijuotų turtingų baltųjų vakcina.

Draudimus pergudrauja

Kaimynai lenkai Velykas pasitinka nauja suvaržymų banga. Tačiau šalies gyventojai sakosi jau pripratę prie nuolat kintančių ribojimų ir abejoja jų nauda.

„Suvaržymai keičiasi, kas kelias dienas. Bet žmonių mąstymas ir įpročiai lieka. Nemanau, kad papildomas kirpyklų uždarymas daug pakeis“, – atviravo Lodzėje studijuojantis Edvard.

Pastaruoju metu buvo uždarytos ne tik kirpyklos, bet ir statybinių prekių, baldų parduotuvės.

„Bet prieš porą dienų skaičiau straipsnį, kad elektronikos prekių ir buitinės technikos parduotuvė pradėjo prekiauti kava, todėl ji vėl galėjo atsidaryti“, – prisiminė Edvard.

Jis sako, kad lenkai kūrybingi ir ieško, kaip apeiti ribojimus.

Ruošiasi: Lenkijoje įprastos Velykų mugės vyksta, tačiau tarp prekeivių kioskų padidinti atstumai. (Edvard Sivickij nuotr.)

„Sporto klubai uždaryti nuo gruodžio. Bet juose galima sportuoti federacijų nariams. Tad labai daug vaikinų tapo tiesiog Virvės traukimo federacijos nariais. Sumokėjo simbolinį nario mokestį ir legaliai sportuoja“, – teigė Edvard.

Itin religingoje šalyje suvaržymų vengia ir bažnyčia. Sveikatos apsaugos ministerijai tik neseniai pavyko įtikinti katalikų bažnyčios vadovybę sumažinti vienu metu į šventovę priimamų tikinčiųjų skaičių. Nuo šiol vienam žmogui turės būti palikta 20 kvadratinių metrų vietoj iki šiol buvusių 15-os.

„Bet policija yra sakiusi, kad jie nepratę tikrinti bažnyčių ir to daryti neketina“, – teigė Edvard.

Palaiko verslininkus

Lenkijoje kaukės privalomos visur – net ir lauke. Neseniai sugriežtinus taisykles nebeleidžiama vaikščioti pridengus burną skarele, šaliku ar apsauginiais plastiko skydeliais. Tačiau medicininės kaukės nereikalaujama. O nesilaikantiems taisyklių dažniausiai skiriami tik įspėjimai.

„Policija ar viešosios tvarkos pareigūnai surašo papeikimus. Baudų neskiria, ypač pirmą kartą“, – teigė Edvard.

Edvard tikisi, kad padėtis pagerės įsibėgėjus vakcinacijai. Tačiau jos tvarka kai kuriems kelia dvejonių. Pavyzdžiui, mokytojai ir dėstytojai jau paskiepyti. Nors dauguma pamokų ir paskaitos vis tiek vyksta nuotoliniu būdu – studentai negirdėjo, kad būtų planuojama juos vakcinuoti.

„Teoriškai turėčiau gauti, bet nematau šansų, kad šiemet būčiau paskiepytas“, – pripažino Edvard.

Nesustabdė: JAV per pandemiją nuostolių patyrė ne visi restoranai. („Klaipėdos“ skaitytojo nuotr.)

Daugelis studentų išvykę namo. Dirbama taip pat nuotoliniu būdu. Tad darbo dienomis miestas tuštutėlis.

Nors šalies valdžia griežtina suvaržymus, opozicijos dominuojama didžiųjų miestų savivalda stengiasi padėti verslininkams. Velykų proga vykstanti tradicinė mugė atšaukiama nebus.

„Miestas daro viską, kad prekybininkai patirtų kuo mažiau nuostolių. Pavyzdžiui pagrindinėje gatvėje kavinėms nuoma kainuoja vos vieną zlotą mėnesiui“, – pasakojo Edvard.

Kaukės – tik transporte

Artimiausi mūsų kaimynai už Baltijos jūros – švedai ilgą laiką dėl koronaviruso nekėlė panikos. Tuo metu, kai lietuviai namuose siuvo kaukes, o miestų gatvės ištuštėjo, dauguma švedų vis dar aptarinėjo „Eurovizijos“ reikalus ir gyveno įprastą gyvenimą.

Dabar šioje šalyje jau garsiai kalbama apie trečiąją bangą, bet pranešdami apie artimiausios ateities prognozes Visuomenės sveikatos agentūros darbuotojai skuba nuraminti, kad tai labiau matematiniais skaičiavimais paremti spėjimai.

Kaukes privaloma dėvėti tik viešajame transporte – traukiniuose ir autobusuose.

Karlshamne gyvenanti lietuvė pastebėjo, kad parduotuvėse teoriškai vienam žmogui turėtų tekti 10 kvadratinių metrų, bet prasidėjus nuolaidų metui šio reikalavimo nelabai paisoma. Net didžiulio žmonių antplūdžio metu konsultantai nedėvėjo nei kaukių, nei apsauginių skydų. Buitine technika prekiaujančioje parduotuvėje pagal nustatytus reikalavimus vienu metu galėjo būti tik 30 lankytojų. Bet lietuvė įsitikinusi, kad viduje buvo kur kas daugiau žmonių, prie įėjimo nebuvo jokio darbuotojo, reguliuojančio srautus.

Švedijoje veikia muziejai, lankytojų skaičius juose ribojamas, kaip ir pas mus – parduodant internetu bilietus apsilankymui tam tikru metu, bet ir čia veido dengti neprivalu.

Dar visai neseniai didžioji švedų dalis buvo nusiteikę skiepytis nuo viruso. Abejonių kilo tik tada, kai pasklido abejonių dėl vienos vakcinos kokybės.

Laukia imuniteto paso

Panašu, kad danai šiuo požiūriu yra drausmingesni ir laikosi kur kas griežtesnių ribojimų. Didžioji dalis žmonių visus metus dirba iš namų.

Tiesa, danai jau planuoja iki gegužės pabaigos vakcinuoti visus vyresnius nei 50 metų žmones ir taip pagaliau atsiverti gyvenimui. Jei vakcinavimas vyks pagal numatytą grafiką, tikimasi, kad šalis pradės gyventi be karantino ribojimų jau po poros mėnesių.

Tačiau kelionių, didelių renginių ir naktinio gyvenimo atlaisvinimų, ko gero, teks palūkėti.

Danai po Velykų jau tikisi vaikus išleisti į mokyklas, o vyriausybė yra paskelbusi atsivėrimo planą, kuris numato po kiekvieno etapo įgyvendinimo dviejų savaičių pertrauką.

Vienas labiausiai laukiamų dalykų šioje šalyje – imuniteto pasas, kuris taps bilietu į daugelį vietų, pavyzdžiui, į kirpyklą, biblioteką, muziejų, teatrą, sporto salę.

Toks pasas patvirtins, kad jo savininkas yra pasiskiepijęs arba ne vėliau, kaip prieš 72 valandas atlikto testą, o jo rezultatas – neigiamas, arba jis yra persirgęs ir turi natūraliai susiformavusį imunitetą.

Tikimasi, kad toks pasas galios visoje Europos Sąjungoje.

Kompensacijų paketai verslams pratęsti iki birželio galo.

Nors danai yra labai paklusnūs valdžiai, Kopenhagos centre liepsnojo protestuojančiųjų prieš karantino draudimus, vakcinavimą ir imuniteto pasus nusiteikusių žmonių laužai.

Pažeidėja – premjerė

Norvegai turi nacionaliniu ir vietos lygmeniu taikomus COVID-19 ribojimus. Nuolaidos čia nedaromos net aukščiausius postus užimantiems asmenims.

Antai vasario pabaigoje, savo 60-ojo gimtadienio proga, Norvegijos ministrė pirmininkė Erna Solberg susitiko su savo šeimos nariais šalies slidinėjimo kurorte Jeile ir taip pažeidė karantino ribojimus bei nesilaikė rekomendacijų.

Premjerė viešai atsiprašė, o policija ėmėsi tirti ar buvo pažeisti tik lokalūs, ar ir centriniai apribojimai.

Kai nesumokama bauda arba pažeidimai kartojasi, gali būti taikoma laisvės atėmimo bausmė. Griežčiausiai baudžiami gali būti susibūrimą organizavę asmenys – iki 2 tūkst. eurų bauda ar 15 parų areštu. Susibūrimuose dalyvaujantiems asmenims gali būti skirta tūkstančio eurų bauda ar laisvės atėmimas 10 parų.

Švedijos Vyriausybė nuo kovo 31 dienos žada sušvelninti draudimą atvykti į šalį iš Norvegijos ir Danijos. Atvykstantieji turės pateikti neigiamą COVID-19 testo rezultatą.

Tačiau norintiems iš Švedijos keliauti į Norvegiją vis dar galios Norvegijoje nustatytos taisyklės, įskaitant reikalavimą 10 dienų karantinuotis. Testas negali būti senesnis nei 48 valandų.

Perka iškart 5 poras batų

Dar prieš įsibėgėjant pandemijai Europos Sąjungą palikusioje Jungtinėje Karalystėje, Notingame, gyvenantys Ernesta su Matu pastebėjo, kad suvaržymai pakeitė jų pirkimo įpročius. Nors maisto galima įsigyti įprastose parduotuvėse, kitų prekių gauti sunkiau.

„Dėl karantino darbo stalai, kėdės, monitoriai tapo deficitine preke“, – pastebėjo Matas.

Sezoninių prekių, ypač pramogoms lauke, taip pat sunku gauti.

„Vienas pažįstamas, dirbantis dviračių įmonėje, sakė, kad juos perka, kaip išprotėję“ – teigė Ernesta.

Kadangi drabužių ir avalynės parduotuvės vis dar uždarytos, tenka galvoti, kaip pasimatuoti šiuos daiktus perkant internetu.

„Daugelis įmonių siūlo nemokamą pristatymą. Tai draugai, pirkdami batus, užsisako penkias poras. Aišku, reikia turėti pakankamai pinigų, kad galėtum iškart po kelias prekes imti, bet kai grąžini netinkamo dydžio, pinigus atgauni“, – paaiškino Ernesta.

Su draugais – į lauką

Jungtinėje Karalystėje šią savaitę jau galima būriuotis ne daugiau nei šešiems asmenims. Tačiau vos išlindus saulei, žmonės nevengia pabendrauti su bičiuliais ir gerokai didesnėse kompanijose.

„Kai pas mus atvažiavo sena pažįstama iš Lenkijos, išėjome pasivaikščioti. Tada sutikome draugų draugus. Jie vaikštinėjo su dar kitais draugais. Atėjome prie upės – ten milijonai žmonių. Kaip kokiame festivalyje“, – pasakojo Matas.

„Kadangi žmonės negali eiti į barus, restoranus ir net parduotuves, visi eina į lauką. O prie upės smagu vaikščioti, tai visi ir suvažiuoja į centrą. Po du išsiskirsto, kad nesusektų“, – teigė Ernesta.

Už buriavimąsi gresia baudos, tad policija nepaklusnius britus vaiko. Tačiau Ernesta su Matu kol kas jų dėmesio nesulaukė.

Ernesta pastebėjo, kad Jungtinėje Karalystėje vyresnio amžiaus žmonės griežčiau laikosi taisyklių, nei jaunimas.

„Kai bėgiojau su drauge, viena senjorė davė velnių, kad nesilaikome atstumo. Šiaip buvo to atstumo, bet ji mums net parodė, kaip reikėjo ją aplenkti: sako „over, over“ (angl. aplink) ir rodo pirštu“, – prisiminė Ernesta.

Matui taip pat teko susidurti su itin skrupulingai socialinio atstumo besilaikančiais britais.

„Važiavau dviračiu, sustojau prie perėjos. Ten jau stovėjo kitas vyrukas. Jis atsisuko į mane ir net riktelėjo. Sako, laikykis atstumo. Pagalvojau – tu vien išsižiodamas padidinai riziką užsikrėsti“, – juokėsi Matas.

Politika suskaldė visuomenę

Kitapus Atlanto vandenyno karantinas, regis, pamažu tampa praeitimi. Suvaržymai laisvėja, tačiau COVID-19 smarkiai išryškino socialinę nelygybę.

Jungtinėse Valstijose kompiuterinę įrangą prižiūrintis verslininkas, nuvažiavęs pas klientus, iki šiol dedasi kaukę. Nors jos dėvėjimas nėra privalomas.

„Nekenčiu kaukės – sunku pro ją kvėpuoti, bet nenoriu būti viruso taksi“, – juokėsi jis.

Verslininkas sako turėjęs klientų, kurie nedėvėjo kaukių ir nesisaugojo.

„Keliavo, nesisaugojo, o prieš kelias savaites pasigavo virusą. Turiu klientų, kurių artimieji mirė nuo COVID-19. Kiti patys persirgo“, – pasakojo verslininkas.

Jis pats prisipažįsta labai bijojęs viruso. Pandemijos pradžioje, nekėlė kojos iš namų, net maisto užsisakydavo.

„Jei būtume visi susiėmę ir panešioję kaukes, būtų buvę geriau. Bet turėjome prezidentą, kuris ilgą laiką neigė pandemiją. Žmones tai paveikė, ir nieko nebepakeisi“, – apgailestavo verslininkas.

Jis sako pastebėjęs, kad Jungtinėse Valstijose kova su COVID-19 buvo labai politizuota.

„Jei nešioji kaukę, esi demokratas, jei ne – respublikonas. Tai ypač ryškiai jaučiasi respublikonų valdomose valstijose“, – teigė jis.

Skiepai – ne visiems

Amerikos žiniasklaida pastebi, kad juodaodžių ir lotynų amerikiečių bendruomenėse COVID-19 nusineša daugiau gyvybių. Jose vėluoja ir skiepai. Verslininkas sako, kad apie socialinį statusą sprendžiama ir pagal tai, kokią vakciną gavai.

„Pavyzdžiui, „Pfizer“ žiniasklaidoje kartais vadinamas privilegijuotų turtingų baltųjų vakcina. Vakcinai reikia ypatingų šaldymo sąlygų. O tokias gali užtikrinti tik geruose rajonuose esančios ligoninės“, – paaiškino jis.

Po neigiamos informacijos srauto apie „AstraZeneca“ rasti ja pasiskiepijusį amerikietį pavyktų sunkiai.

„Kiek žinau, Amerika šią vakciną siunčia į Kanadą ir Meksiką“, – neslėpė JAV dirbantis verslininkas.

Pasak jo, vakcinos šiuo metu šalyje yra pakankamai, bet norinčiųjų skiepytis ne tiek daug. Tačiau tai nestabdo žmonių nuo kelionių ir noro gyventi įprastai.

„Amerikoje labai svarbu gerbti žmogaus laisvę. Dalis atsisako kaukių, argumentuodami, kad tai riboja jų laisvę. Bet verslas irgi turi savo teises. Ir kai restoranas pasako, kad kaukėmis saugo savo darbuotojus, tiekėjus ir klientus, kyla konfliktas“, – paaiškino jis.

Verslas – svarbiausias

Puikus pavyzdys – restoranas Teksase. Savo klientus jis pasitinka perspėjimu: „Jei ateisi be kaukės ir man teks aiškinti, kodėl ji privaloma, susimokėsi 50 dolerių. Jei priversi mane išklausyti savo argumentų, kodėl nesutinki, – mokėsi 75 dolerius“.

Nuo kovo pradžios Teksasas atšaukė didžiąją dalį suvaržymų.

Tuo metu Denveryje (Kolorado valstijos sostinė) restoranai dirba įsileisdami perpus mažiau klientų.

„Mūsų restoranas šiuo metu yra vadinamoje penkių žvaigždučių programoje. Į ją galėjo patekti ne visi. Mes laikomės griežtesnių taisyklių, nei kiti. Jei dėl karantino tektų vėl viską užsidaryti, mes galėtume dirbti toliau“, – paaiškino neviename JAV restorane dirbusi Gintarė.

Ji nemano, kad to prireiktų – padėtis kol kas atrodo optimistiškai.

„Net ir anksčiau galioję griežti suvaržymai truko vos šešias savaites. Restoranai buvo atidaryti, tik žmones aptarnavo lauke arba išsineštinai. Manau, kad Amerikoje ekonomika pernelyg svarbi“, – teigė Gintarė.

Darbo netrūksta

Tiesa, kai kurie ribojimai – keisti. Pavyzdžiui, prie vieno stalo galėdavo sėdėti tik septyni asmenys. Tad kartu atėjus didesnei grupei ji tiesiog buvo išskirstoma prie atskirų stalų. Tačiau taisyklių laikosi ne visi.

„Kai restoranų veiklą apribojo, pradėjau važinėti ir kaip kurjerė. Matau, kaip viskas vyksta. Kai kur atstumas tarp staliukų ne toks didelis, koks turėtų būti. Bet kas juos skųs ar tikrins? Žmonės pavargo nuo ribojimų“, – tikino Gintarė.

Ji teigė, kad darbo ir per pandemiją Denverio maitinimo įstaigose netrūksta.

„Restorane, kuriame aš dirbu, žmonės savaitgaliais laukia po dvi valandas, kad galėtų atsisėsti. Jau dabar būna sunku maisto pagaminti laiku. Man baisu pagalvoti, kaip bus, kai teks dirbti visu tempu. Mūsų virtuvė didesnė dėl to netaps“, – juokėsi Gintarė.

Ji sakosi jaučianti nuovargį nuo suvaržymų, tačiau situacija nėra tokia bloga.

„Mėgstu išeiti į koncertus, dabar viso to nėra. Liūdna. Aišku, jaučiasi nuovargis, bet matyti šviesa tunelio gale, kad visa tai baigsis. Nežinia kaip ir kada, bet kadangi jau dabar nėra blogai, dar šiek tiek, ir viskas pagerės. Ir dabar gyvenimas gana normalus, tik kad su kaukėmis ir kai kur reikia užsiregistruoti iš anksto“, – teigė Gintarė.

Įėjimas – tik po testo

Denveryje studijuojanti Kotryna kiekvieną savaitę pradeda nuo COVID-19 testo. Nors dauguma paskaitų ir vyksta nuotoliniu būdu.

„Kiekvienas turime magnetinę kortelę. Jei nepasidarai testo, nebegali įeiti nei į sporto salę, nei į biblioteką“, – pasakojo Kotryna.

Tikrintis būtina jei turi bent vieną paskaitą ne nuotoliniu būdu. Nepasidariusiems testo gresia ir laikinas nušalinimas nuo mokslų – paprastai tokia priemonė taikoma prastus balus gaunantiems studentams.

„Aišku, yra studentų, kurie mokosi iš namų. Yra tokių, kurie šiuo metu Havajuose. Jiems testuotis nereikia. Arba jei neturi paskaitų ir nevaikštai į universitetą“

Gyvenantiems universiteto bendrabutyje testuotis reikia du kartus per savaitę. Sportuojantiems – tris kartus. Jei praleidi testą, kortelė deaktyvuojama ir vietoj vieno karto teks pasitikrinti du.

Nors nuolatiniai testai patinka ne visiems, Kotrynai jie tapo įprasta kasdienybe.

„Turi susitaikyti, kad COVID-19 yra pavojinga ne tik tau, bet ir kitiems – dėstytojams, treniruočių salės darbuotojams. Be to, ramiau ir pačiai – pradėjus perštėti gerklei nereikia bijoti, ar sergu COVID-19. Galiu susitikti su tėčiu, su močiute ir žinau, kad jų neužkrėsiu“, – džiaugėsi Kotryna.

Už testus mokėti studentams nereikia, nors jos universitetas privatus.

„Neteko girdėti, kad kokia nors kita mokymo įstaiga tikrintų taip griežtai. Draugai studijuoja Jutos valstijoje. Jų niekas netikrina – visos paskaitos vyksta internetu“, – teigė Kotryna.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nebloga strategija

Nebloga strategija portretas
Saudo Arabijoje už karantinio pažeidimą 35 000 dolerių bauda ir 20 metų kalėjimo , manau jei tai būtų pritaikyta Lietuvoje, nors perpus mažesnės baudos, jau seniai eitumėme be kaukių į koncertus, prekybos centrus, švestume Velykas kaip ir prieš koroną, nes esantys suvaržymai ir baudos visiškai neveikia.

dk

dk portretas
Prancuzijoje vel komendanto valanda. Siaures Vokietijoje - Hamburge, Bremerhavene, Hanoveryje - taip pat. Taigi Lietuvoje - nera griezciausia. Visi ziuri i esama situacija ir atitinkamai keicia sprendimus.Danijoje kai kuriose savivaldybese padidejo uzkretimai tai planuoti palengvinimai nuo balandzio 6 d. atsaukiami. Taigi maziau burbuliuokit pries SAVO valdzia.

to klp

to klp portretas
turi omeny komentatorius ,tikiuosi
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių