Nevaldomoje oro erdvėje virš Baltijos jūros skraidantys lėktuvai įpareigoti naudoti radiolokacinius atsakiklius.

Vyriausybė posėdyje pirmadienį patvirtino atitinkamus oro erdvės organizavimo taisyklių pakeitimus, kuriuos parengė Susisiekimo ministerija.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius žurnalistams sakė, kad valdomoje oro erdvėje radioatsakikliai buvo privalomi ir iki šiol.

„Valdomoje oro erdvėje iki šiol jau tas viskas galiojo, dabar galios ir nevaldomojoje erdvėje. Jūs turbūt žinote, kad nevaldomoji erdvė yra iki 3 kilometrų aukščio nuo žemės ar vandens paviršiaus. Kas yra virš trijų kilometrų aukštyje, yra valdoma erdvė ir teikiamos visos valdymo paslaugos ir yra visi reikalingi ryšiai ir atsakikliai“, - pirmadienį po Vyriausybės posėdžio kalbėjo R.Sinkevičius.

Anot ministerijos, pagal pakeitimus visuose orlaiviuose, kurie skris Lietuvos Respublikos nevaldomąja oro erdve virš teritorinės jūros, Kuršių marių, turės būti įrengta radijo ryšio aparatūra ir radiolokacinis atsakiklis.

„Daugelyje Lietuvoje skraidančių orlaivių tokia aparatūra ir atsakikliai jau būna įrengti, o Vyriausybės nutarimo projektu tik siekiama nustatyti prievolę atsakiklius įjungti skrendant virš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir Kuršių marių, ko nebuvo reikalaujama iki šiol“, - BNS pataisas aiškino ministerija.

Anot pataisos autorių, pakeitimai reikštų, kad šie orlaiviai būtų matomi skrydžių valdymo tarnyboms ir nelaimės atveju jiems galėtų būti operatyviai suteikta pagalba.

„Orlaiviuose, kuriuose tokios aparatūros ir atsakiklių nėra, bet jais bus norima skristi minėtoje oro erdvėje, juos reikės įrengti, tačiau šie įrengimo kaštai yra tikrai nedideli, ypač lyginant su saugumu, kurį bus galima užtikrinti jiems turint tokią įrangą“, - aiškina ministerija.

R.Sinkevičius pirmadienį pažymėjo nematantis, kad „tie, kurie skraido lėktuvais, nebeatrastų kelių šimtų eurų nusipirkti tai įrangai“.

„Komerciniam oro susisiekimui šis pakeitimas iš esmės nėra aktualus, tokių orlaivių skrydžiai vyksta valdomoje oro erdvėje, kur tokie reikalavimai yra nustatyti ir dabar“, - taip pat nurodė pataisas rengusi ministerija.

Parengti šias pataisas pasiūlė Vyriausybės komisija, kuri po „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvo „An-2“ nelaimės vertino žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus Baltijos jūroje. Dėl papildomų reikalavimų skrendant virš vandens Vyriausybei bei ministerijoms pasiūlė spręsti ir Seimo komitetas, tyręs „An-2“ avarijos, paieškos ir gelbėjimo operacijos aplinkybes.

Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne, už daugiau nei 100 kilometrų nuo kranto, 124 metrų gylyje.

Orlaivyje buvo rastas tik vieno piloto - A.Mačiulio - kūnas. Jo organizme vėliau aptikta alkoholio.

Nelaimės priežastis tiriantis Susisiekimo ministerijos skyrius dar nėra pateikęs išvadų. Šis tyrimas kurį laiką buvo sustojęs, nes jam vadovavęs ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys išėjo iš darbo.

B.Merkys, šiuo metu dirbantis lektoriumi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto Aviacinės mechanikos katedroje, BNS sakė, jog „An-2“ turėjo atsakiklį ir „panašu, kad jis buvo įjungtas“, tačiau ir su atsakikliais yra vietų, kur orlaiviai lieka nematomi.

„Ten nepadėjo, nes būna tokių zonų, kur atsakiklių, kaip ir visų radijo stočiųjų, nemato (...). Bet labai dažnai jis padeda ir žymiai saugiau visoje oro erdvėje, kai skraido su atsakikliais, nes skrydžių vadovai geriau mato visus orlaivius.Tai yra reikalingas dalykas oro saugai padidinti“, - teigė B.Merkys.

Tuo metu ministras teigia, kad „An-2“ radiolokacinio atsakiklio neturėjo.

„An-2“ neturėjo radioatsakiklio, dėl to mes niekaip negalėjome ilgą laiką nustatyti jo avarijos vietos. Jeigu radioatsakiklis būtų buvęs, jis, patekęs į vandenį, būtų pradėjęs skleisti elektromagnetines bangas ir mes būtume iškart nustatę, kur įvyko avarija. „An-2“ turėjo radijo ryšį, bet juo - nežinoma, dėl kokių priežasčių - nepasinaudojo“, - teigė R.Sinkevičius.

B.Merkys pažymėjo, kad mažiems orlaiviams įgyvendinti naują reikalavimą gali būti brangu.

„Tų atsakiklių, kurie tinka mažiems orlaiviams, yra palyginti nedaug modelių ir jie yra pakankamai brangūs. Atsakiklis yra toks daiktas, kuris spinduliuoja labai didelio intensyvumo radio spinduliuotę, ir jeigu dideliame orlaivyje yra vietos, kur padėti jo anteną toli nuo žmonių, kad spinduliuotė nebūtų jiems pavojinga, tai mažuose orlaiviuose tas techniškai yra sudėtinga“, - aiškino B.Merkys.

Ministras savo ruožtu teigė nemanantis, kad jei ši spinduliuoti ir turi kenksmingą poveikį sveikatai, skrydžio sauga yra prioritetas.

„Nemanau, kad Europos Sąjungos valstybėse yra išleidžiama aparatūra, skirta signalo perdavimui, kuri būtų kenksminga sveikatai. Galbūt ji ir turi poveikį, bet skridimas nėra ilgalaikis procesas ir nemanau, kad tai turėtų kokią nors įtaką. Iš kitos pusės, jeigu kokia nors įtaka yra, kurios aš galbūt nežinau, nepakankamai informuotas, tai manau, kad skrydžio sauga yra didesnis prioritetas“, - dėstė R.Sinkevičius.