- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žvejyba yra viena tų sričių, kurias Seimo nariai išmano geriausiai, nes kiekvienoje kadencijoje tam skiria itin daug dėmesio.
Priedanga tautiniu paveldu
Nemažai politikų iš dabartinės valdžios į Seimą ėjo su nuostatomis padaryti žymių draudimų verslinės, o iš dalies ir mėgėjiškos žvejybos srityje.
Viena tokių sričių buvo visiškas žvejybos draudimas Kuršių mariose. Susidurta su realybe, kad draudimai gali sunaikinti šimtmečius prie Kuršių marių kurtas su žvejyba susijusias tradicijas.
Naikinti Kuršių marių žvejybos dar vis neatsisakyta, nors tą daryti ir nėra prasmės. Kuršių marios yra bendros su Rusijos Kaliningrado sritimi. Jei Lietuva ir uždraus žvejybą, Rusija to nedarys.
Nepaisant to, Seimo narys Linas Jonauskas šiuo metu yra pateikęs siūlymą koreguoti Žuvininkystės įstatymą. Siūloma Kuršių mariose atsisakyti bet kokios žvejybos, išskyrus stintų. Aiškinama, kad Kuršių marių žuvų išteklių būklė yra itin bloga.
O kaip bus su tautiniu paveldu?
„Prisidengiant tautiniu paveldu verslinė žvejyba vidaus vandenyse ir toliau vyktų. Tai nepadėtų atkurti žuvų išteklių Lietuvos vidaus vandenų telkiniuose ir neturėtų teigiamo efekto atkurti Kuršių marių žuvų išteklius“, – argumentavo L. Jonauskas.
Dešimt kartų baudos išaugtų už verslinės žvejybos pažeidimus.
Dešimteriopai kylančios baudos
Žvejybos tautinį paveldą vykdo pamario gyventojai. Išeitų, kad jie, gyvendami prie Kuršių marių, joms turėtų atsukti nugarą. Jei to nedarys, kita Seimo narių grupė yra numačiusi apynasrį vietiniams gyventojams.
Penki Seimo nariai yra pateikę siūlymą pakeisti Administracinių nusižengimų kodeksą ir 2–3, o kai kur netgi 10 kartų padidinti baudas už žvejybą.
Pavyzdžiui, jei žvejys mėgėjas pažeidė žvejybos taisykles, tai yra turėjo daugiau meškerių, nei leidžiama, jam bauda didėtų nuo 10 iki 30 eurų. Jei žvejys sugautą žuvį pardavė, jam būtų skirta bauda iki 580 eurų, o buvo iki 290 eurų.
Dešimt kartų baudos išaugtų už verslinės žvejybos pažeidimus. Vidaus vandenyse bauda augtų nuo 20–200 iki 200–700 eurų, o jūroje – nuo 60–300 iki 600–3 000 eurų.
Nė viename Administracinių nusižengimų teisės punkte nebeliktų tokios nuostatos kaip įspėjimas už pirmą pažeidimą.
Dešimt kartų baudos išaugtų ir dėl žvejybos tvarkos pažeidimų. Tarkim, jei laivo žvejybos žurnale netinkamai nurodoma žvejybos vieta, įrankiai ar sugautos žuvies rūšis ir kiekis, bauda išaugtų nuo 90–230 iki 900–2000 eurų.
Tokios baudos pagal šiandieninį žvejų pragyvenimo lygį atrodo neadekvačios, nes vien baudai sumokėti kai kuriais atvejais žvejui tektų atiduoti ne vieną, o netgi kelis atlyginimus. Baudų nustatymo sistema būtų logiška, jei politikai ją sugebėtų „pririšti“ prie žvejų atlyginimo vidurkio ar kažkokio kito realaus pragyvenimo mato.
Neapsimokėjo „tykoti“ pažeidėjų
Dabar susidaro įspūdis, kad pastaruoju metu gerokai pasišvaisčiusioje valstybėje ima trūkti pinigų, todėl pradedame įvedinėti neadekvačią žmonių baudavimo ir prievartos sistemą.
Patys valdžios atstovai, tiksliau drastišką žvejybos baudavimo sistemą siūlantys aplinkos ministras Simonas Gentvilas, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, Seimo nariai Aistė Gedvilienė, Andrius Vyšniauskas ir Audrius Petrošius aiškino, kad dabar baudos yra itin mažos, jų administravimo išlaidos didelės.
Mažos baudos neva neatbaidančios vėl ir vėl daryti pažeidimus. Yra asmenų, kurie per metus bausti po 10–18 kartų. Jų padaryta žala siekianti dešimtis tūkstančių eurų, o iš baudų negaunama ir tūkstančio eurų.
Aiškinta ir tai, kad pati žvejybos baudų taikymo sistema esanti suvelta, nes dažnai neaišku, kokias įstatymo nuostatas atskirais atvejais reikia taikyti.
Daugiausia klausimų keliantis pats sugautos žuvies nelegalaus pardavimo, kaip sakoma „į kairę“, fakto nustatymas. Norint nustatyti pardavimo faktą, pareigūnams reikia sekti, kada žuvis ar jos produktas pereis iš vienų rankų į kitas, ir tik tada galima surašyti protokolą.
Kai baudos buvusios juokingai mažos, toks pareigūnų „tykojimas“ nebuvęs prasmingas, nes neatbaidydavęs žuvų perpardavinėtojų nuo tolesnės veiklos.
Apskritai visa žvejybos kontrolės sistema yra grįsta ilga ir kantria pažeidėjų fiksavimo rutina. Netgi su keliomis meškerėmis žvejojantis žvejys mėgėjas sunkiai patraukiamas atsakomybėn, jei jį sulaikius rankose nėra meškerės, nes jis visada gali pasakyti, kad ne žvejojo, o ilsėjosi gamtoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą6
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!5
1. Jei perkate naujas padangas parduotuvėje ir servise, ten galite nemokamai atiduoti ir senąsias. Tik turi atitikti perkamų–paliekamų padangų kiekis ir tipas: jei perkate lengvojo automobilio padangas, traktoriaus ar sunkvežimio padangų palikti n...
-
„Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje3
Milijonai keleivių, šimtai tūkstančių transporto priemonių. Praėję metai bendrovei „Smiltynės perkėla“ buvo darbingi ne vien perkėlimų skaičiumi. Ilgametes marių laivybos tradicijas puoselėjanti įmonė įgyvendina ambicingus p...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais7
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras10
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“1
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
Klaipėdoje – pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos centras4
Klaipėdoje duris atvėrė jau ketvirtasis Lietuvoje JAV pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos IAA aukcionų centras, kuriame automobilių prekybos verslu užsiimančios įmonės ir privatūs pirkėjai nuo šiol gaus užtikrintą paslaugą, impor...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas15
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas4
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...