„Vakarų laivų gamykloje“ darbą pradėjo antrasis „Panamax“ tipo laivų remontui skirtas dokas

Metų pabaigoje, prieš įžengiant į 2021-uosius, VLG akvatorijoje buvo galima išvysti unikalų reginį − visuose trijuose turimuose plaukiojančiuose dokuose vienu metu buvo remontuojami net trys įspūdingo dydžio keltai.

Darbui paruoštas „Panamax“ tipo laivų remontui skirtas dokas PD-170, gruodžio pabaigoje remontui priėmė pirmąjį laivą − tarptautinei laivybos ir logistikos įmonei DFDS priklausantį 186 m ilgio ir 25 m pločio keltą „Optima Seaways“, kuris prie bendrovės „Vakarų laivų remontas“ (VLR) krantinių remontui atplaukia nebe pirmą kartą. Keltui palikus VLG įmonių grupės akvatoriją, netrukus jo vietą doke užėmė remontui atplaukęs valstybinei Lenkijos keltų įmonei „Polferries“ priklausantis keltas „Baltivia“, kurio ilgis yra 147 m, o plotis − 24 m.

Tuo pat metu didžiausiame Baltijos šalyse plaukiojančiame doke PD 12, bei anksčiau didžiausiu laikytame, o dabar mažiausiame doke Nr.219, vykdyti kompanijai „TT-Line“ priklausančių įspūdingo dydžio keltų atnaujinimo darbai. Vienas iš jų, „Marco Polo“, jau suremontuotas ir prieš keletą dienų paliko VLG įmonių grupės akvatoriją, o antrąjį laivą – „Robin Hood“ planuojama užbaigti modernizuoti artimiausiu metu.

Pasak VLG įmonių grupės generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos, ženkliai išaugę bendrovės dokavimo pajėgumai atveria naujas galimybes aptarnauti daugiau ir didesnių laivų bei papildyti bendrovės užsakymų portfelį.

„Džiaugiamės, jog pradėjus operuoti visais VLG įmonių grupės turimais dokais, įžengėme į naują etapą, tapome konkurencingesni, galime pasiūlyti platesnį paslaugų spektrą užsakovams bei remontui priimti didesnio tonažo − „Panamax“, „Post-Panamax“ ir „Aframax“ tipo laivus bei sėkmingai konkuruoti su didžiosiomis Europos laivų remonto įmonėmis. Visgi, negalime sustoti ir atsikvėpti pusiaukelėje, kadangi galutinis tikslas dar nepasiektas. Bendromis pastangomis privalome toliau ryžtingai skintis kelią būtinų pokyčių link, sistemingai judėti į priekį, nuolat didinti savo pajėgumus, kad ateityje galėtume didžiuotis šiuolaikišku, technologiškai pažangiu, konkurencine prasme dar pajėgesniu uostu. Mūsų laukia dar dideli darbai siekiant sėkmingai užbaigti Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projektą ir, tikiu, kad nuoseklaus darbo, didžiulių bendrų pastangų su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) dėka, pavyks tai padaryti skandžiai. Pokyčiai atneš teigiamų rezultatų ne tik VLG įmonių grupei, Klaipėdos uostui, bet ir visai šaliai“, − teigė A. Šileika.

Sėkmingai atliktos investicijos į Malkų įlankos infrastruktūrą leis užsitikrinti dar tvirtesnes pozicijas laivų remonto rinkoje. Pirmuoju rekonstrukcijos etapu numatyti krantinių gilinimo darbai jau atlikti. Šiuo metu rekonstruojama eilė susidėvėjusių krantinių, kurios neleido išnaudoti visų turimų infrastruktūros galimybių. Užbaigus šiuos darbus, įmonei atsivers naujos galimybės prišvartuoti, remontuoti didelio tonažo laivus. Įgyvendinant Malkų įlankos išvystymo projekto, svarų indėlį įnešė ir lėšų skyrė KVJUD. Dar didesnių teigiamų pokyčiu tikimąsi LR Vyriausybei pritarus projektui, kuriuo numatyta KVJUD suteikti daugiau įgaliojimų plėtojant, modernizuojant laivų statybos ir remonto veiklas. Bendrų pastangų ir sinergijos dėka, Lietuvos jūrinė inžinerinė pramonė sparčiais žingsniais žengia į aukštesnį lygmenį.