Vakarietiška vizija: kaip bus vystomas pietinis uostas?

Klaipėdos uoste startavo naujo pietinio uosto išvystymo pasiūlymų kūrimo procesas.

Naujos giliavandenės krantinės

Uosto direkcija siekia išsiaiškinti, kaip ateityje galėtų atrodyti uosto dalis prie Kiaulės Nugaros, suskystintųjų gamtinių dujų terminalo ir Smeltės pusiasalio. Paskelbtas konkursas parengti uosto pietinės dalies išvystymo projektinius pasiūlymus.

Pagrindiniai akcentai – turi būti suformuota apie 1300 metrų vientisa krantinės linija su maždaug 70 ha plotu prie jų.

Akvatorijoje turi būti įrengtas ne mažesnio nei 200 metrų pločio įplaukimo kanalas su 600 metrų pločio laivų apsisukimo ratu. Kanale ir rate būtų 17 metrų gylis, prie krantinių – 16,5 metro.

Pagal šias sąlygas pietiniame uoste būtų galima priimti iki 400 metrų ilgio ir 60 metrų pločio laivus su 15,5 metro grimzle.

Vakarietiško uosto vizija

Pageidaujama, kad rengiant pasiūlymus būtų pateiktos bent keturis pietinio uosto vystymo alternatyvos. Taip pat būtų įvertinta šios uosto dalies geologija, sankaupos.

Uosto direkcija pageidauja, kad bent viena alternatyva būtų parengta pagal dabar pietinėje dalyje išnuomotas teritorijas. Jūrų perkėlos dalį (149–151 krantinės) nuomoja Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO). Teritoriją prie Kiaulės Nugaros, kur įrengtas SGD terminalas, nuomoja „Klaipėdos nafta“.

Rengiant pietinės dalies išvystymo pasiūlymus turėtų būti atsižvelgta ir į šių kompanijų vizijas, naudojamą privažiavimo infrastruktūrą, geležinkelius, kelynus.

Schema: Klaipėdos uosto bendrajame plane taip pažymėta Pietinio uosto išvystymo vizija. / Redakcijos archyvo nuotr.

Uosto direkcija nori, kad pietiniame uoste būtų suformuota vakarietiškus standartus atitinkanti dalis. Taip pat vienas iš reikalavimų, kad būtų įvertintas poveikis aplinkai.

Tarp galimų pasiūlymų įmanomas ir toks, jog uosto veiklai būtų panaudota ir Kiaulės Nugara. Dabar joje yra elektros linijos atraminis stulpas. Todėl turėtų būti įvertinta, kiek kainuotų linijos iškėlimas.

Naudą pajustų ir miestas

Vystant pietinį uostą numatyta suformuoti pietinius uosto vartus – atitvarą nuo Kuršių marių. Pietinei teritorijai ir, galbūt, uosto vartams formuoti gali būti panaudojamas uoste iškastas gruntas.

Pietinio uosto išvystymas būtų itin svarbus ir Klaipėdos miestui, nes šalia jo būtų vertinama galimybė įrengti mažųjų ir pramoginių laivų mariną.

Analizuojant pietinio uosto išvystymo projektinius pasiūlymus būtų analizuojama krantinių paskirtis pagal krovinių rūšis, orientacinė atskirų dalių įgyvendinimo kaina, numatomos galimybės projektus vystyti etapais.

Pagal pietinio uosto vystymo alternatyvas pati Uosto direkcija atliktų jo navigacinių sąlygų modeliavimą derinant laivybos sąlygas su Uosto kapitono tarnyba. Taip pat pagal parengtus sprendinius numatoma atlikti ir poveikio aplinkai vertinimą.

Įrengti pietinį uostą numatyta pagal Klaipėdos uosto bendrąjį planą. Kol kas nėra terminų iki kada tas uostas turi būti įrengtas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Renata Sen.

Renata Sen. portretas
Dėkoju už informaciją. Tikriausiai esate kompetetingas tokiais klausimais tai išdrysiu dar paklausti: kiek metų uostas tą užterštą dumblą, apie kurį ir jūs minite, laiko toje vietoje ir kiek laikys? O kas nuolat teršia (neseniai nuskambėjęs atvejis), reidą ir Marias? Ar radote bent vienus kaltininkus?(Grigėjo nesiskaito)Jeigu tokie incidentai vyksta kai akvatorijoje beveik nėra judėjimo ir krantinės stovi tuščios, tai kas bus kai prasidės intensyvus ,,kursavimas" iki būsimų krantinių pagal krovinių rūšis ir atgal į Jūros vartus?

Renatai Sen.

Renatai Sen. portretas
Nežinote, o rašote nesąmones. Uoste nebėra labai užteršto grunto. Labiausiai užterštas gruntas buvo Malkų įlankoje dokų duobėse. Dabar tas gruntas jau yra išsiurbtas, išdžiovintas, o kieta frakcija sudėta buvusioje pradėtoje statyti bet nebaigtoje valčių prieplaukoje į specialius maišus. Visos kitos uosto vietos yra švarios - tiek Malkų įlankoje, tiek uoste prie krantinių, tiek laivybos kanale. Esmė ta, kad uostas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jau yra visose vietose gilintas. Visas jo viršutinis sluoksnis nukastas. Apatinis moreninio molio sluoksnis niekaip negalėjo būti užterštas, nes jis yra susiformavęs dar tais laikais, kai ir Klaipėdos toje vietoje dar nebuvo. Įrengtas pietinis uostas kaip tik būtų toliau nuo gyvenamųjų zonų ir jokio pavojaus žmonėms nekeltų.

Renata Sen.

Renata Sen. portretas
Ar įrengus atitvarą nuo Kuršių marių nebūtų padaryta negryžtama žala Gamtai? T.y. sužlugdyta žuvų migracija (stintos, unguriai..), o išvysčius krantinių atskirų dalių projektus pagal krovinių rūšis, Pietinis rajonas kartu su Smelte atsidurtų aklam ir pavojingam ,,katile"(iš vakarų-uosto tvora, iš rytų - LEZ) . Ir dar, ar vystytojai nežino koks yra uosto gruntas, kad nori jį panaudoti Pietinei teritorijai ir, galbūt, uosto vartams formuoti? Taigi gruntas yra per tiek metų labai užterštas!Tai kokią jūs čia, uostininkai. siūlote mums gyvenimo perspektyvą?Gyventi pavojingoje zonoje su spygliuotom tvorom, nuodingu dirvožemiu ir galimybe ateityje susirgti neišgydoma liga??
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių