Užgavėnės laikomos savotišku slenksčiu tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario.

Ši šventė minima likus 47 dienoms iki Velykų. Užgavėnių data kasmet gali kisti nuo vasario 3 dienos iki kovo 9 dienos.

Uostamiesčio centre klaipėdiečiai sekmadienį rinkosi į šurmuliuojančią mugę, lankytojų laukė kvapnūs Užgavėnių patiekalai.

Ilgiausia eilė nusidriekė prie čia pat kepamų blynų, ji nesisklaidė visą šventės laiką. Trijų bulvinių blynų porcija kainavo keturis eurus, tačiau ragavusieji tikino, kad blynų sočiai užteko.

Žemaitiškas šiupinys šiemet kainavo penkis eurus, rūkytos karkutės porcija kainavo septynis eurus. Už vėdarų porciją buvo prašoma nuo penkių iki septynių eurų, tai priklausė nuo patiekalo dydžio. Šonkauliukų ar dešrelių porcija kainavo taip pat nuo penkių iki septynių eurų.

Klaipėdiečiai buvo vaišinami kava ir arbata, puodelis šių gėrimų kainavo du eurus.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Karšto vyno porcija kainavo keturis eurus, kaip ir miežinio salyklo ar medaus alaus bokalas.

Mugėje kvepėjo ir kmynų gira, kurios bokalas kainavo tris eurus.

Į tradicinę šventę klaipėdiečius kvietė Klaipėdos etnokultūros centras, ragindamas miestiečius pakilti nuo sofų.

Šių metų Užgavėnių šventės šūkis „Keisk „facebooko“ įspūdžius į gyvus įspūdžius“. Šiuo šūkiu siekiama paskatinti visuomenę sudalyvauti šventėje ir į socialinių tinklų turinį pažvelgti per Užgavėnių kaukę – nuotaikingai, aktyviai bei triukšmingai.

Šventės metu buvo kepami kvapnūs, saldūs blynai, verdamas tradicinis Užgavėnių šiupinys.

Daugiausiai emocijų mažiesiems klaipėdiečiams kilo stebint Užgavėnių persirengėlius, kurie kvietė dalyvauti pramoginėse edukacijose „Morzelių prisimatavime", „Laido riterių turnyre", Užgavėnių „Ringe", „Škurlių turguje", „Sveikatos VZŽ LaiVE" ir kitose pramogose. Aktyviausių dalyvių laukė prizai.

Šventės kulminacija tapo Lašininio ir Kanapinio „Standup’O“ dvikova bei Užgavėnių Morės deginimo tradicija.

Klaipėdiečiai jau pasiilgo pramogų gryname ore. Į Teatro aikštę susirinko daugybė miestiečių, senjorai sėdinėjo ant suoliukų, o anūkai dūko linksmybėse. Klaipėda su trenksmu palydėjo žiemą.

Užgavėnių pavadinimas kilęs nuo gavėnios pavadinimo, o pastarasis nuo žodžių „gavėti“ (silpti) bei „gautis“ (žemė gaunasi iš po žiemos miego).

Per Užgavėnes tradiciškai dirbami tik lengvi darbai, gaminamas maistas bei sočiai valgoma, pramogaujama. Liaudyje sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų“.

Užgavėnių dieną priešpiet lietuviai gamino valgius, taisėsi drabužius, o popiet jau ir pati šventė bei linksmybės prasidėdavo.

Būta ir manančių, kad per Užgavėnes valgyti reikia devynis patiekalus.

Seniau Užgavėnės buvo vadinamos Ragučio švente. Tačiau Užgavėnių šventė nuo senų laikų žinoma visoje Europoje.