Quantcast

Už juodo skurdo ribos – ne tik benamiai žmonės

Tuo metu, kai ekranuose matome linksmus mūsų piliečių veidus ir klausomės, koks dosnus jiems šiemet buvo Kalėdų Senelis, nemaža dalis šalies ir miesto žmonių džiaugiasi gavę menkas pašalpas būtiniausiems poreikiams tenkinti.

Neišgyvena ir dirbantieji

Skaičiais paremta statistika teigia, kad skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų mūsų šalyje vis didesnis, o žemiau skurdo ribos dabar gyvena apie 640 tūkst. šalies gyventojų.

Socialinę pašalpą gauna šeimos, kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 140 eurų.

Lapkritį 832 uostamiesčio šeimos atitiko šį kriterijų ir gavo pašalpą. Tai reiškia, kad tiek klaipėdiečių šeimų gyvena žemiau skurdo ribos, o pašalpos jiems reikalingos išgyvenimui. Ne pramogoms.

Apie 70 proc. Klaipėdos socialinės pašalpos gavėjų yra registruoti Užimtumo tarnyboje, tai yra jie neturi oficialaus darbo.

Iš viso būrio socialines pašalpas gaunančių asmenų 17 proc. – senatvės pensininkai arba neįgalūs asmenys.

6 proc. šios pašalpos gavėjų dirba, bet jų pajamos vienam šeimos nariui yra pernelyg menkos, todėl jiems reikalinga valstybės pagalba.

Kiti pašalpų gavėjai augina vaiką ar kelis vaikus iki trejų metų, slaugo ar prižiūri vieną arba kelis neįgalius, ligotus asmenis.

Dalis valstybės pašalpą gaunančių klaipėdiečių ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje arba yra nėščios moterys, kurioms yra likę ne daugiau kaip 70 dienų iki numatomos gimdymo datos.

Beveik pusė visų socialinių pašalpų gavėjų (48 proc.) yra vyrai.

Rado pinigų dovanoms

Papildomą gruodžio paramą vadiname miesto dovana, nes tai yra miesto pinigai, skiriami siekiant mažinti skurdą.

Šį gruodį savivaldybės biudžete rasta pinigų 832 paramą gaunančioms šeimoms papildomai skirti po 166 eurus.

Šiose šeimose yra 929 asmenys, tai reiškia, kad didžioji dalis šelptinųjų gyvena po vieną ir patys sau yra šeima.

Pernai socialinė pašalpa gruodį papildomai skirta 875 klaipėdiečiams. Kiekvienam žmogui teko po 137,5 euro.

Kiek tai teisinga varguolių atžvilgiu, sunku pasakyti, bet miesto piniginė šiemet gruodį papildomoms pašalpoms paploninta 138 112 eurų.

Pernai papildomoms pašalpoms prieš šventes rasta 120 312 eurų.

Akivaizdu, kad šiemet vieniši varguoliai gavo didesnes pašalpas nei pernai.

Jei šeimoje yra keli pašalpą gaunantys asmenys, jiems šiemet pasisekė mažiau, nes papildomą gruodžio pašalpą nuspręsta skirti ne kiekvienam atskirai, o šeimai, kad ir kiek joje būtų šelptinųjų.

Remia ir šeimas

Pirmą kartą varguolius paremti papildomai nuspręsta 2020 m., nes dėl karantino valstybė savivaldybei skyrė pinigų, o ši priskyrė šias lėšas įstatyme nenustatytiems atvejams.

Tačiau tai nereiškia, kad tokia papildoma parama bus skiriama kasmet.

Miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė paaiškino, kad socialinė pašalpa nėra skiriama tik benamiams ar į gyvenimo užribį nusiritusiems žmonėms.

Neretai tai yra kelis vaikus auginančios šeimos, kuriose dirba ir algą gauna tik vienas suaugęs žmogus.

Pasirodo, savivaldybė gali skirti paramą ir įstatyme nenustatytais atvejais.

Klaipėdos savivaldybė yra pasitvirtinusi savo materialinės paramos tvarkos aprašą, kuriame yra sudėliotos paramos rūšys: skoloms padengti, įsikūrimui, ligos atveju. Viena jų skiriama ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu.

Parama skiriama, kai asmuo atitinka kriterijus ir miesto biudžete tam yra pinigų.

"Todėl papildomą gruodžio paramą ir vadiname miesto dovana, nes tai yra miesto pinigai, skiriami siekiant mažinti skurdą pačias mažiausias pajamas turintiems žmonėms, – paaiškino Socialinių išmokų poskyrio vedėja G.Vilimaitienė. – Paprastai jiems sudaromas visas paslaugų paketas: jie gali gauti kompensacijas už šildymą, kartą per metus sulaukti materialinės paramos rūbams ar avalynei įsigyti arba gauti kitokių papildomų priemokų minimaliam vartojimui. Ši gruodžio pašalpa yra viena jų."

Po atleidimų – liūdnos dienos

Socialinės paramos gavėjų skaičius svyruoja. Per pirmąjį karantiną jų net sumažėjo, nes Užimtumo tarnyba mokėjo darbo paieškos išmoką ir visi registruoti bedarbiai gavo pinigų iš kitos valstybės kišenės.

Vasarą socialinės pašalpos gavėjų sąrašas paprastai sutrumpėja. Ko gero, žmonės dirba sezoninius darbus.

"Prieš krizę esame turėję tūkstančius pašalpos gavėjų. Dabar šis skaičius laikosi apie tūkstantį asmenų. Kol kas sunku prognozuoti, ar jų padaugės dėl baltarusiškų trąšų gabenimo stabdymo. Sunku prognozuoti. Gal bus imamasi kokių priemonių valstybės mastu. Gal tie žmonės gaus kokias nors išmokas kitu būdu. Juk valdžios atstovai kalbėjo apie tai, kad reikia nesuvaryti žmonių į socialinę sistemą, nes paskui sunku juos išjudinti ką nors veikti. Būtent todėl Užimtumo tarnyba imasi mokėti išmokas, tuo pat metu taikydama visokias priemones įdarbinimui ir darbo paieškų motyvavimui", – teigė G.Vilimaitienė.

Socialinė pašalpa gali būti mokama ir išimties tvarka, kai viršijamas 140 eurų per mėnesį pajamų dydis. Juk yra žmonių, kurie turi papildomą socialinę naštą: yra neįgalūs ar patiria socialinę riziką ir gauna papildomas socialines paslaugas.

Socialinių paslaugų gavėjų portretą nusakyti nėra lengva.

Prieš krizę esame turėję tūkstančius pašalpos gavėjų. Dabar šis skaičius laikosi apie tūkstantį asmenų.

Sudėtinga būtų patikėti, kad algą gaunantis žmogus būtų priskirtas pašalpos gavėjų grupei. Bet jei jis moka alimentus vaikams išlaikyti ar turi kitų įsipareigojimų, gali būti, kad jam tenkančios pajamos vertinamos kaip visiško skurdo riba.

Dažniausiai tai yra netekę darbo ar ilgai jo ieškantys žmonės.

Jeigu žmogus priskiriamas socialinės rizikos grupei, su juo bendraujantis socialinis darbuotojas kartu su komisija svarsto, kaip tą žmogų paremti. Viskas priklauso nuo varguolio gyvenimo būdo.

Už nakvynę – mokestis

Dažniausiai manoma, kad visų skurdžiausi yra nakvynės namų gyventojai. Didesnioji jų dalis yra socialinių pašalpų gavėjai, tačiau kai kurie dirba ir gauna atlyginimą.

Už gyvenimą nakvynės namuose jų gyventojai moka apie 10 proc. nuo gaunamų realių pajamų.

Skaičiuojamas dešimtadalis nuo to, kas žmogui lieka sumokėjus alimentus arba atskaičius įvairius įsipareigojimus.

Netiesa, kad iš nakvynės namų kelias veda tik į kapines. Kai kurie senyvo amžiaus benamiai patenka į globos namus, kiti, sveikesni, sulaukia savo eilės socialiniam būstui gauti.

Uostamiesčio nakvynės namų vadovė Alma Kontrimaitė dažnai susiduria su aplinkinių nuostata, kad nakvynės namuose gyvena tik priklausomybių turintys asmenys.

Viltis: nakvynės namų vadovė A.Kontrimaitė tikino – nuo dugno tikrai galima pakilti. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Taip nėra. Oficialiai teigiama, kad tai socialinės rizikos asmenys. Bet ta rizika gali būti dėl įvairių priežasčių, kai kurie tiesiog yra atleisti iš darbo, o tai kartais atsitinka ne dėl darbuotojo kaltės. Dalis gyventojų tikrai yra grįžę iš įkalinimo įstaigų, dalis priklausomi nuo svaiginančių medžiagų, bet kai kurie namų netenka po ištuokos arba praradę darbą ir pasiligoję. Nakvynės namuose gyvena ir tokie žmonės, kurie visą gyvenimą dirbo ir dabar gauna visai geras pensijas. Kartais tiesiog taip susiklosto gyvenimo aplinkybės", – pasakojo A.Kontrimaitė.

Gali gyventi šiltai

Dubysos gatvėje 39 numeriu pažymėtuose moduliniuose nameliuose yra įrengtos 59 vietos praleisti naktį. Iš jų aštuonios galėtų būti prilygintos blaivyklai, čia patenka tik medikų apžiūrėti asmenys.

Nakvynės namuose gyvena ir tokie žmonės, kurie visą gyvenimą dirbo ir dabar gauna visai geras pensijas. Kartais tiesiog taip susiklosto gyvenimo aplinkybės.

Paspaudus speigui, aktualiausia priimti visus norinčiuosius prisiglausti vienai nakčiai. Per šalčius į šiuos laikino apnakvindinimo namus ateina kur kas daugiau žmonių, nei numatyta vietų. Už durų šalti jų nepaliekama, duodami čiužiniai, jie gali prisiglausti šiltoje patalpoje.

Prieš pat šventes po remonto duris atvėrusiuose nakvynės namuose (Šilutės pl. 8) yra 52 vietos. Čia laikiną pastogę gauna neįgalūs, ligoti namų neturintys klaipėdiečiai. Todėl čia veikia keltuvas.

Įprastai šiuose namuose didžiąją gyventojų dalį sudarydavo moterys, bet buvo ir vyrų. Iškilmingo atidarymo dieną į šiuos namus įsikėlė 11 žmonių.

Viršutinėje gatvėje 21 numeriu pažymėtuose nakvynės namuose, kurie taip pat neseniai iš pagrindų atnaujinti, dabar yra 60 vietų, prieš pat šventes juose gyveno 43 asmenys.

Kad ir keista, dalis benamių labiau linkę glaustis negyvenamuose namuose ar net lauke, bet neiti į nakvynės namus, net raginami ateiti atsisako šios paslaugos.

Bendro turto nesaugo

Ar leisti žmogui apsigyventi nakvynės namuose, nusprendžia Socialinės paramos skyrius.

Kiekvienas gyventojas su nakvynės namų administracija pasirašo sutartį, kuria aptariamos gyvenimo taisyklės ir įsipareigojama jų laikytis pusę metų, kol žmogus ten gyvens.

Vėliau šis leidimas gali būti pratęstas, bet sutartis gali ir nutrūkti. Viskas priklauso nuo gyventojo elgesio ir paslaugų poreikio.

Likimai labai skirtingi, žmonės netenka artimųjų, kiti pasiligoja ir neišgali nuomotis būsto.

"Siekiame, kad žmonės patys spręstų savo problemas ir, susiradę darbo, apsigyventų normaliuose namuose. Būna, kad mūsų klientai išeina, o po kiek laiko grįžta. Likimai labai skirtingi, žmonės netenka artimųjų, kiti pasiligoja ir neišgali nuomotis būsto. Jeigu darbingo amžiaus žmonės nerodo pastangų įsidarbinti, siūlome sutartį sudaryti trumpesniam laikui. Socialiniai darbuotojai ir psichologai stengiasi juos motyvuoti ieškotis darbo ir siekti normalaus gyvenimo", – tvirtino A.Kontrimaitė.

Pasak jos, atnaujintuose nakvynės namuose įrengta santechnika yra antivandalinė ir antisuicidinė, tai yra jos neįmanoma suniokoti ir pasinaudoti savižudybei.

Nors už visa tai moka mokesčių mokėtojai, nakvynės namų gyventojai nėra linkę saugoti ir tausoti jiems suteiktų namų.

Tą dieną, kai vyko nakvynės namų Šilutės plente atidarymo iškilmės, kažkas nulupo keltuvo iškvietimo mygtuką. O Viršutinėje gatvėje iš prausyklų pirmiausia dingo dušų galvutės.

Ne kas kitas, o patys paslaugų gavėjai taip nustekeno sanitarinius mazgus, kad teko rengti viešuosius pirkimus ir atlikti remontą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Norvegiskos kainos

Norvegiskos kainos portretas
Grizus is uzsienio baisu i parduotuve eiti-dvigubai brangiau nei Vokietijoje.Vyriausybe laizo konkolus verslininkams kurie pardavineja vakaru kainomis o atlyginimai it minimaliausia pasalpa.Geroves Lietuva…

Kokia

Kokia portretas
Vyriausybė toki ir žmones,tokios ir nusipelnėme.

Ar ne patys kalti!?

Ar ne patys kalti!? portretas
30 metu - ne vieno streiko! Kodel prancuzai neskursta,a!??
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

  • Gargždų gyventojus išgąsdino suveikusi sirena
    Gargždų gyventojus išgąsdino suveikusi sirena

    Trečiadienio vakarą, prieš 19 val., Gargžduose nerimo įvarė staiga miesto centre ėmusi kaukti sirena. ...

  • Kaip apsaugoti dviračius nuo vagių?
    Kaip apsaugoti dviračius nuo vagių?

    Gyventojai jau vis aktyviau važinėja dviračiais ar paspirtukais, į kuriuos kėsinasi vagišiai. Jų grobiu dažniausiai tampa neprirakinti, be priežiūros palikti, neretai ir brangiai kainuojantys dviračiai. Pareigūnai pataria ženklinti savo turt...

    1
  • Prieš Velykas – Kryžiaus kelio eisena
    Prieš Velykas – Kryžiaus kelio eisena

    Šiandien, Didįjį penktadienį, uostamiesčio gatvėmis klaipėdiečiai neš maždaug šešių metrų kryžių. Šis Kristaus kančios apmąstymams skirtas Kryžiaus kelias tikintiesiems yra vienas svarbiausių įvykių prie&sca...

    4
  • Klaipėda puošiasi šventėms
    Klaipėda puošiasi šventėms

    Uostamiestis pamažu ruošiasi Velykoms. Kai kur prie daugiabučių namų matyti kiaušiniais papuoštos medžių šakos, prie Kultūros centro Žvejų rūmų – velykinė instaliacija, o parduotuvių vitrinose irgi yra velykinių ...

    2
  • „Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
    „Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas

    Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...

  • Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą
    Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą

    Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...

    9
  • Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!
    Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!

    1. Jei perkate naujas padangas parduotuvėje ir servise, ten galite nemokamai atiduoti ir senąsias. Tik turi atitikti perkamų–paliekamų padangų kiekis ir tipas: jei perkate lengvojo automobilio padangas, traktoriaus ar sunkvežimio padangų palikti n...

    5
  • „Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje
    „Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje

    Milijonai keleivių, šimtai tūkstančių transporto priemonių. Praėję metai bendrovei „Smiltynės perkėla“ buvo darbingi ne vien perkėlimų skaičiumi. Ilgametes marių laivybos tradicijas puoselėjanti įmonė įgyvendina ambicingus p...

    5
  • Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais
    Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais

    Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...

    13
  • Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras
    Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras

    Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...

    13
Daugiau straipsnių