Uosto statistika stokoja realybės

Pokyčiai dėl konkurentų

Įprasta Klaipėdos uosto krovą lyginti su kitų rytinės Baltijos jūros šalių ir Rusijos uostais.

Manoma, kad toks lyginimas nebeturi jokios prasmės. Klaipėdos uostas nebekonkuruoja nei su Estijos, nei juo labiau su Rusijos uostais. Tiksliau, dar šiek tiek konkuravo su Kaliningrado uostu, bet dabar faktiškai jau ne. Šio uosto krova labiau priklauso nuo to, kokias prekes per Lietuvos teritoriją praleidžia Lietuvos geležinkeliai.

Pagrindiniais Klaipėdos uosto konkurentais išlieka Latvijos uostai. Jie šį tą gali pervilioti iš Lietuvos į savo uostus. Taip pat Latvijos uostai taikosi į Centrinės Azijos šalių krovinius, kuriuos, kaip tikina Lietuvos logistai, jie taip pat šiek tiek pritraukia į Klaipėdą.

Lietuva šioje kovoje Latvijai pralaimi. Latvija turi tiesioginę sieną su Rusija, per kurią kroviniai gali judėti į Centrinę Aziją. Lietuva turi tarpininkę Baltarusiją, kurios nuotaikos pasienyje priklauso nuo „batkos“, tai yra save prezidentu įvardinusio Aliaksandro Lukašenkos nurodymų.

Kol Lietuvos ir Latvijos uostai gabeno Baltarusijos krovinius, konkurencija tarp jų buvo įnirtingesnė. Kai dėl karo Ukrainoje ir politinių sumetimų Baltarusija siunčia krovinius aplinkkeliais per Rusiją, konkurencija dėl kokių nors krovinių tarp Latvijos ir Lietuvos atslūgo.

Kam pakenkė sankcijos?

Vertinant šių metų pirmojo ketvirčio rezultatus, tiek Latvijos, tiek Lietuvos uostuose matomos panašios tendencijos.

Latvijos uostai, kaip ir Klaipėdos uostas, netenka krovinių. Bendras visų Latvijos uostų kritimas siekė 10,6 proc. Ventspilio uosto krova krito 20,9 proc., Rygos – 8,6 proc., Liepojos – 6,8 proc.

Latvijos uostai labiausiai kentėjo dėl to, kad iš jų traukėsi rusiškos anglys (kritimas 40,7 proc.) ir naftos produktai (minus 15,8 proc.). Abu šie produktai yra laikomi tiesiogiai Rusijai taikomų sankcijų rezultatu.

Dėl sankcijų Baltarusijai labiausiai nukentėjo Klaipėdos uostas. Jo krova šiemet per I ketvirtį siekė 7,958 mln. tonų ir buvo 1,787 mln. tonų mažesnė nei pernai I ketvirtį. Klaipėdos uostas neteko baltarusiškų kalio trąšų, todėl šiemet I ketvirtį ir fiksuotas net 18 proc. krovos praradimas. Dėl sankcijų baltarusiškoms kalio trąšoms yra pačių įvairiausių nuomonių, netgi ir tokių, kad dėl jų labiausiai persistengė pati Lietuvos valdžia.

Klaipėdos uosto krovos statistikoje visiškai neatsispindi Lenkijos uostų krova. Šios šalies uostai tampa pagrindiniais konkurentais Klaipėdą perorientuojant į Pietų ir Šiaurės krypties krovos veiklą.

Faktas yra toks, kad jei Lietuvos ekonomika nebūtų politizuota ir, nepaisant nesutarimų su Baltarusijos diktatoriumi, būtų buvęs išlaikytas kaimyninės šalies eksportas ir importas, Klaipėdos uosto krova būtų išlikusi pliusinė.

Dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo Rusijos krovinių šiemet I ketvirtį net 31 proc. sumažėjo ir jungtinio Talino uosto krovos apyvarta.

Įvairios sankcijos iš esmės buvo taikomos prieš karą Ukrainoje vykdančią Rusijos ekonomiką. Rusijos uostai, bent Baltijos jūros baseine, dėl sankcijų nukentėjo mažiau nei Baltijos šalių uostai. Nėra nė vieno Baltijos šalių uosto, kurio krova šių metų I ketvirtį būtų teigiama. Talino uosto kritimas siekė 31 proc., Ventspilio – beveik 21 proc., Klaipėdos – 18 proc., Rygos – beveik 9 proc., Būtingės – 8 proc., Liepojos – beveik 7 proc. Rusijoje 30 proc. krito Kaliningrado, 24 proc. – Sankt Peterburgo uosto krova, tačiau 14 proc. augo Primorsko ir net 25 proc. – Ust Lugos uostų krova.

Skaičiuojant tonomis, rezultatai dar įspūdingesni. Vien Ust Lugos uosto krovos augimas I ketvirtį sudarė net 6,6 mln. tonų.

Iš pietų „baltos dėmės“

Galima prisiminti, kad kai tik pernai vasarį Rusija užpuolė Ukrainą, Lietuva pradėjo atsisakinėti baltarusiškų krovinių. Tuomet buvo tikinama, kad Rytų ir Vakarų krypties krovinius Klaipėdos uoste pakeis Pietų ir Šiaurės kryptimi judantys kroviniai.

Šiandien labiausiai stokojame informacijos apie atsiradusius kokius nors naujus Pietų ir Šiaurės krypties krovinius. Greičiausiai tokių krovinių nėra arba jie yra itin mažos apimties, toliau vykdant tik eksperimentus.

Neseniai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė informaciją, kad po truputį auga per Klaipėdos uostą gabenamų Ukrainos krovinių kiekis. Jo metinis srautas sudaręs 0,5 mln. tonos. Daugiausia gabenami naftos produktai ir šaldytas maistas. Nurodyta, kad didesnė dalis šio srauto į Ukrainą vyksta sunkvežimiais.

Nėra arba bent nepateikti duomenys apie Klaipėdos uoste krautus Ukrainos grūdus. Taip pat nėra duomenų, kiek krovinių iš Ukrainos į Klaipėdos uostą per Lenkiją atgabenta geležinkeliais.

Klaipėdos uosto krovos statistikoje visiškai neatsispindi Lenkijos uostų krova. Šios šalies uostai tampa pagrindiniais konkurentais Klaipėdą perorientuojant į Pietų ir Šiaurės krypties krovos veiklą.

Kai oficialus Lietuvos transporto sistemos kursas yra perorientuoti krovinius, taip pat ir Klaipėdos uosto, į Pietų ir Šiaurės kryptį, bet šios krypties statistikos nėra arba ji itin skurdi, gali pamanyti, kad šiuo metu yra toks laikotarpis, kai uosto statistika stokoja realybės ir skiriasi nuo norų ir Vilniuje transporto sistemai keliamų užduočių.