Uostas iš universiteto nori praktinės naudos

Uosto direkcijos norai

„Uostas ir universitetas privalo glaudžiai bendradarbiauti, jeigu norime, kad Klaipėda būtų perspektyvi“, – svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Uosto direkcija ir Klaipėdos universitetas yra aptarę galimas bendradarbiavimo kryptis.

Uosto direkcija norėtų, kad Klaipėdos universiteto mokslininkai uoste atliktų daugiau įvairių tyrimų, susijusių su uosto vystymu, veiklos modeliavimu, gilinimu, sąnašu šalinimu iš uosto, jų sklaida.

Būtų atliekami povandeniniai archeologiniai tyrimai, analizuojami uosto transporto srautai, vykdomi vandens, grunto, oro monitoringai.

Klaipėdos universitetas galėtų sėkmingai dalyvauti ir dalyje uosto vystymo tyrimų, viešųjų pirkimų konkursų. Jis galėtų rengti daugiau įvairių konferencijų, diskusijų, parodų, kur būtų pristatomos su uostų vystymu susietos inovacijos.

Klaipėdos universiteto studentai kasmet atlieka praktiką Uosto direkcijoje, tačiau ateityje jų galėtų atlikti ir daugiau. Studentai būtų kviečiami į ekskursijas uosto įmonėse, galėtų vykti bendri uosto ir universiteto renginiai, uosto įmonių darbuotojai galėtų skaityti paskaitas Klaipėdos universitete.

Jūrinis universiteto indėlis

Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas einančio prof. dr. Artūro Razbadausko teigimu, universitetas siekia užtikrinti mokslo ir studijų kokybę, prisidėti prie miesto ir regiono visuomenės bei darbo rinkos poreikių tenkinimo.

Klaipėdos universitetas turi fakultetų, kurie specializuojasi jūrinėse profesijose. Labiausiai su jūrine sritimi susijęs Jūros technologijų ir gamtos fakultetas. Universitete yra suskystintųjų gamtinių dujų, laivų, jūrų uostų, jūrų transporto inžinerijos specialybės.

Universitetas, rengdamas jūrų specialistus, stengiasi pasinaudoti geriausia užsienio universitetų patirtimi. Birželio 15 d. pasirašoma strateginės partnerystės sutartis su dviem Nyderlandų jūros mokslų ir technologijų bei sveikatos mokslų sričių lyderiais – Groningeno ir Eindhoveno technologijos universitetais.

Klaipėdos universitete bus kuriami kompetencijų centrai, kur ketinama sutelkti mokslines pajėgas Klaipėdos regione.

Šiemet liepą Žemės ūkio ministerija Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutui perduos Jūrinės žuvininkystės laboratoriją Kopgalyje. Tai praplės universiteto galimybes jūrinės veiklos srityje.

Uostas naudingas studentams

Uostas ir Klaipėdos universitetas galėtų prisidėti prie emigracijos stabdymo, jaunų žmonių sugrąžinimo į Lietuvą procesų.

Uoste yra numatyta didžiulė plėtra. Ji ateityje sukurtų apie 30 tūkst. naujų darbo vietų transporto, logistikos ir kitose su uosto veikla susijusiose įmonėse. Klaipėdos uoste atlyginimai yra 2–2,5 karto didesni už šalies vidurkį.

„Klaipėdos uosto plėtra sukurtų unikalią galimybę Klaipėdoje veikiančioms mokslo institucijoms, pramonės ir ūkio plėtrai“, – svarstė A.Vaitkus.

Jau dabar uoste atsiranda, o ateityje bus dar daugiau naujų jūrinių specialybių. Nemaža dalis jų yra susieta su suskystintųjų gamtinių dujų veiklos plėtra.

Šiuo metu Klaipėdos uoste įgyvendinamas Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stoties projektas. Jame jau vykdomas arba planuojamas SGD priėmimas iš dujovežių ir laikinas saugojimas, dujų perkrovimas į autodujovežius, laivų bunkeriavimas dujomis. Iš esmės Klaipėdos uostas tampa antžeminiu SGD paskirstymo centru Baltijos šalims.

Anot A.Vaitkaus, tai didelių perspektyvų turinti nauja, itin specifinė sritis, kurioje mūsų šalis dar turi maža patirties, todėl labai svarbu auginti mokslinį potencialą, ruošti specialistus, kurie galėtų įsilieti į augančią SGD industrijos rinką.

Komentarai

Arvydas Vaitkus:

Uostui ypač svarbu, kad Klaipėdos universiteto mokslinis potencialas keltų savo lygį, nes dabar daug paslaugų turime užsakinėti kituose Lietuvos miestuose, kitose valstybėse. Mus domina fizinių, cheminių, biocheminių laboratorijų išvystymas ir įdirbis šioje srityje. Mums labai svarbūs ir moksliniai tiriamieji darbai. Kuo arčiau uosto yra mokslininkas, tuo jis geriau gali įsigilinti į procesus. Mes norime gamybos procesui gerai parengtų studentų. Jauni žmonės turėtų siekti įsidarbinti uoste, nes darbas čia gerai apmokamas. Turėtume rimtai aptarti su universiteto vadovybe, kokių naujų specialistų reikės uostui. Jau buvau susitikęs su rektoriumi Artūru Razbadausku. Mūsų požiūriai sutampa. Svarbu, kad būtų supratimas, jog mokslas yra ne tik mokslas, bet ir verslas, su praktika nesusietas mokslas ateities neturi.

Artūras Razbadauskas:

Žiūrime palankiai į uosto ir universiteto bendradarbiavimą. Jis turėtų būti žymiai glaudesnis. Pirmiausia moksliniai tyrimai, kurie reikalingi uostui. Universitetas pasirengęs juos daryti. Mūsų prioritetas yra jūriniai mokslai ir logistika. Vyriausybės noras ir tikslas, išreikštas premjero, yra taip pat didesnis universiteto bendradarbiavimas su uostu vykdant jo plėtrą, įsavinant naujas veiklas. Norėčiau akcentuoti strateginės partnerystės sutartis su Nyderlandų Groningeno ir Eindhoveno technologijos universitetais, kurias pasirašysime birželio 15 d. Šie mūsų partneriai turi didžiulę patirtį suskystintųjų gamtinių dujų panaudojimo srityje. Bendradarbiaudami su jais ir mes patys sustiprėsime, duosime naudą Klaipėdos uostui.