Uostamiestyje paminėta Gedulo ir vilties diena

Uostamiestyje trečiadienį prasidėjo Gedulo ir vilties dienai atminti skirti renginiai. Pastebima, kad norą juose dalyvauti išreiškia vis daugiau jaunų žmonių, neabejingų šalies istorijai. Visą naktį patys kantriausieji skaitys tremtinių vardus.

Budėjo per naktį

Prieš 76 metus Birželio 14-ąją prasidėjo masiniai šalies gyventojų trėmimai į Sibirą. Vienų likimai susiklostė tragiškai, kai kuriems pavyko išsigelbėti ir sugrįžti į Lietuvą.

Minint Gedulo ir vilties dieną, Klaipėdoje surengta netradicinė projekto "Misija Sibiras" akcija.

Trečiadienį nuo 13 val. prie paminklo vieningai Lietuvai "Arka" skaitomi ištremtų ir kalintų žmonių vardai, pavardės ir likimai – grįžo iš Sibiro ar ne.

Skaitymai tęsis visą naktį ir vyks tol, kol bus ištartas paskutinis vardas knygoje.

Kaip prognozavo Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos "Apskritasis stalas" vadovas Laurynas Gaidelis, akcija veikiausiai truks iki ketvirtadienio pietų.

Tremtinių ir politinių kalinių vardus pasikeisdami skaito savanoriai. Klausantis būreliui susirinkusių klaipėdiečių, garsinti ilgą sąrašą pradėjo ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Pastarąjį pakeitė Lietuvos skautijos Klaipėdos krašto atstovė ir akcijos koordinatorė Martyna Varkalytė.

Atminimui – 20 tūkst. pavardžių

Šiemet netradicinė iniciatyva vyksta tuo pačiu metu Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Pernai buvo perskaityta 22 tūkst. vardų, o šiemet tikimasi pasiekti 82 tūkst. išsaugotų likimų skaičių.

Prisijungti prie atminties akcijos panoro įvairios Klaipėdos jaunimą vienijančios organizacijos ir kultūros įstaigos: Lietuvos skautijos, Lietuvos šaulių sąjungos, Žvejų rūmų, Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos "Apskritasis stalas" atstovai.

Taip pat valstybinių institucijų, įmonių, bendruomenių nariai.

Kiekviename iš trijų didžiųjų šalies miestų planuojama perskaityti po 20 tūkst., o visoje Lietuvoje – 60 tūkst. ištremtų ir kalintų žmonių vardų.

Prilygsta Klaipėdos mikrorajonui

"Misija Sibiras" gyvosios istorijos išsaugojimu rūpinasi ištisus metus, vykdami į ekspedicijas. Jų metu tvarkomos lietuvių kapinės bei susitinkama su Sibire tebegyvenančiais lietuviais.

Po ekspedicijų komandos dalyvių istorijos keliauja po Lietuvos ir pasaulio bendruomenes.

Kaip pastebėjo projekto "Misija Sibiras" vadovas Ignas Rusilas, istoriją ir likimus išsaugoti pavyks tik ištarus buvusių tremtinių vardus ir pavardes garsiai.

"Vadovėlyje matydami sunkiai suvokiamus skaičius, susijusius su tremtimi ar kalinimais, retai kada susimąstome, ką tie skaičiai reiškia iš tikrųjų. Tai 20 tūkst. likimų ir istorijų arba, pavyzdžiui, keleto Klaipėdos mikrorajonų gyventojai. Įsivaizduokime, kad visų jų, kasdien sutinkamo kaimyno, pardavėjos, paštininko staiga nebelieka. Tremties laikotarpiu tai buvo realybė, kurią privalome išsaugoti. Norime, kad žmonės imtų galvoti ne skaičiais, o likimais ir istorijomis", – samprotavo I.Rusilas.

Suvienijo eitynės

Minint Gedulo ir vilties dieną uostamiestyje vyko gausybė įvairaus pobūdžio renginių.

Visą dieną apsilankiusieji Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Rezistencijos ir tremties ekspozicijoje galėjo nemokamai susipažinti su tremties bei partizaninio judėjimo istorija.

Gerokai po pietų trečiadienį centrinėmis miesto gatvėmis tradiciškai pražygiavo Birželio 14-osios eitynių dalyviai.

Pastarieji judėjo nuo Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos buveinės Tautos kančios memorialo, kur vyko iškilmingas minėjimas sovietinio genocido aukoms pagerbti, link.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje nuskambėjo tremtinių poezija, o vakare Kristaus Karaliaus bažnyčioje vyko Šv. mišios.

Iškart po jų Parko estradoje prie Klaipėdos koncertų salės patriotiškai nusiteikę miestiečiai skubėjo į koncertą "Iš tremties negrįžusiems". Pasirodė Žvejų rūmų moterų choras "Dangė", Klaipėdos koncertų salės Brass kvintetas, skaitovė Vilhelmina Jašinskaitė.

Gedulo ir vilties dienai skirti renginiai tęsis.

Šeštadienį 15 val. Bendruomenės namuose (Debreceno gatvė 48) vyks tremtinių chorų šventė "Atminties gaida". Dalyvauja chorai "Diemedis", "Tremtinys", "Tremties varpai", "Atminties gaida".



NAUJAUSI KOMENTARAI

kada bus minimos pavardės

kada bus minimos pavardės portretas
apie 200 tūkst. žydų, kuriuos nužudė lietuviai nacistų nurodymu 1941m. ? /wiki/Holokaustas_Lietuvoje

Tam ""gal ko nezinau""

Tam ""gal ko nezinau"" portretas
Tamsta tikrai nezinote, kad Klaipeda yra subegusiu is kaimu nuo tremties ir stribu siautejimu vaikai bei ju anukai.... bei po ""sibiro kurortu"" is ten gryzusiu arba kaulelius ten palikusiu..O po karo Klaipedoje buvo 10 zmoniu likuciu.....skaitykite istorija.....

GAL KO NEŽINAU

GAL KO NEŽINAU portretas
APIE KOKIUS TREMIMUS I SIBIRĄ KLAIPEDOJE 1940-41 METAIS KALBAMA? 1939 KLAIPĖDA BUVO PADOVANUOTA VOKIETIJAI.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių