- Radvilė Rumšienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Uostamiesčio visuomenininkai užsimojo gelbėti paplūdimius – pastatė...
-
Uostamiesčio visuomenininkai užsimojo gelbėti paplūdimius – pastatė...
-
Uostamiesčio visuomenininkai užsimojo gelbėti paplūdimius – pastatė...
-
Uostamiesčio visuomenininkai užsimojo gelbėti paplūdimius – pastatė...
-
Uostamiesčio visuomenininkai užsimojo gelbėti paplūdimius – pastatė...
-
Uostamiesčio visuomenininkai užsimojo gelbėti paplūdimius – pastatė...
-
Uostamiesčio visuomenininkai užsimojo gelbėti paplūdimius – pastatė...
-
Uostamiesčio visuomenininkai užsimojo gelbėti paplūdimius – pastatė...
-
Uostamiesčio visuomenininkai užsimojo gelbėti paplūdimius – pastatė...
-
Uostamiesčio visuomenininkai užsimojo gelbėti paplūdimius – pastatė...
-
Uostamiesčio visuomenininkai užsimojo gelbėti paplūdimius – pastatė...
-
Uostamiesčio visuomenininkai užsimojo gelbėti paplūdimius – pastatė...
-
Uostamiesčio visuomenininkai užsimojo gelbėti paplūdimius – pastatė...
-
Uostamiesčio visuomenininkai užsimojo gelbėti paplūdimius – pastatė...
Uostamiesčio visuomenininkai nusprendė gelbėti paplūdimius. Tokio jų pasiryžimo ženklu tapo take, vedančiame į pagrindinį Pirmosios Melnragės paplūdimį, pastatytas kryžius.
Akcijos sumanytojai tokių kovą už pajūrį simbolizuojančių ženklų pristatyti ketina ir daugiau bei ketina kreiptis į visas aplinkos apsauga besirūpinančias institucijas.
Pajūryje pastatė kryžių
Būrelis visuomenininkų ir gamtai neabejingų pajūrio gyventojų į akciją „Už Baltijos pajūrio išsaugojimai“ Pirmosios Melnragės paplūdimyje susirinko šeštadienio vidurdienį.
Susirinkusieji pasidalijo mintimis apie pajūrio laukiančias permainas ir galimus ateitis scenarijus. Po nuskambėjusių kalbų take, vedančiame pagrindinio Pirmosios Melnragės paplūdimio link buvo pastatytas kovą už Baltijos pajūrį simbolizuojantis kryžius.
Neslepiama, kad šeštadienį Melnragėje pastatytas kryžius nebus vienintelis, ateityje tokių atsiras ir kituose paplūdimiuose.
„Susirinkę žmonės siekia pasakyti "SOS" dėl Baltijos jūros, dėl Baltijos jūros paplūdimio, dėl viso pajūrio. Šiandien pati jūra mums parodo, kaip blogai ji yra prižiūrima. Labiausiai stebina tai, kad niekaip nepavyksta prisibelsti į valdžios vartus“, – teigė Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė.
Parengė rezoliuciją
Anot seniūnaitės, žmonės norėtų, kad būtų atlikti išsamūs tyrimai, kurie atsakytų į klausimus dėl jūros krantų išsaugojimo, vandens bei smėlio kokybės. Moteris pastebėjo, kad dabartinė jūros būklė byloja apie netinkamus žmogaus veiksmus prieš gamtą. Neatmetama, kad būtent dėl vandenyje esančių kenksmingų medžiagų Baltijos jūroje mažėja žuvų, nyksta menkės.
„Pagal Europos Sąjungos direktyvas, per metus yra tiriami tik 3-5 vienetai žuvų. Galbūt šiai dienai reikėtų atlikti daugiau tyrimų“, – svarstė seniūnaitė.
Žmonės baiminasi ir dėl krantų erozijos ateityje.
Mes norime rimto valstybės institucijų, ypač atsakingų už aplinkosaugą, požiūrio į tai, kas vyksta.
Akcijos organizatoriai parengė ir rezoliuciją, kurią ketina įteikti visoms, su aplinkos apsaugos klausimais susijusioms institucijoms.
„Mes norime rimto valstybės institucijų, ypač atsakingų už aplinkosaugą, požiūrio į tai, kas vyksta“, – apibendrino Klaipėdos bendruomenių asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Ramašauskas.
Vyro turimais duomenimis, kai kurių kompanijų į Kuršių marias patenkančios nuotekos leistinas taršos normas kartais viršija dešimtimis kartų. Esą yra atvejų kai vienos įmonės tarša leistinas normas viršijo daugiau nei 3 tūkst. kartų.
„Tai yra sistemingas gamtos naikinimas, už kuriuos sistema teršėjus baudžia juokingomis nuobaudomis“, – pabrėžė G. Ramašauskas.
Mokslininkai neturi duomenų
Renginyje dalyvavusi Klaipėdos universiteto mokslo darbuotoja Loreta Kelpšaitė-Rimkienė pastebėjo, kad tai, kas dedasi Baltijos jūros krante -- daugmaž žinoma. Mokslininkai stebi krantų eroziją, kur per pastaruosius du dešimtmečius krantų arda yra suaktyvėjusi, kur situacija gerėja, kur blogėja ir pan.
„Bet mes neįsivaizduojame, kas dedasi po povandeniniu šlaitu. Prieš devynerius ar dešimt metų į Melnragės paplūdimį jūrą išplovė medinį laivą. Tai buvo pirmas ženklas, kad povandeniniame šlaite trūksta smėlio. Jeigu povandeniniame šlaite trūksta smėlio, mes neturime iš ko papildyti paplūdimių, todėl matysime, kad aktyvės kranto arda“, – aiškino mokslininkė.
Anot L.Kelpšaitės-Rimkinės, to priežastys – stipriau pradėti saugoti Kaliningrado srities krantai, sustojusi gintaro kasyba.
„Faktas – vyksta neigiami procesai. Kaip jie suaktyvės, mes nežinome, nes neturime duomenų apie srovių dinamiką Baltijos jūroje mūsų priekrantėje. Kai kas pasakytų, kad galime pamodeliuoti. Tačiau mes negalime patikrinti, ar modelis teisingai rodo rezultatus, nes jų neturime kaip patikrinti, nėra duomenų“, – aiškino mokslininkė.
Pastebima, kad jūros tyrimai šiuo metu Lietuvoje yra podukros vietoje – smarkiai susitraukė buvęs Jūrinių tyrimų departamentas, bangų stebėtojų darbas yra prastai apmokamas, o ir pačių šios srities specialistų nėra daug. Šios ir kitos priežastys lemia, kad Lietuvoje duomenų apie jūroje vykstančius procesus nėra daug, tad visi bandymai įvertinti galimus pajūrio ateities scenarijus – migloti.
Smėlio tyrimų srityje – žingsnis į priekį
Pašnekovės teigimu, Klaipėdos universiteto mokslininkai du kartus jūroje bandė instaliuoti duomenų plūdurus, tačiau abu kartus jūra juos grąžino į krantą. Pastebima, kad plūdurus statė šios srities specialistai iš Norvegijos, Vokietijos, kurie dirba Šiaurės jūroje.
„Pas mus vyksta procesai, kurių negali prognozuoti Šiaurės jūros specialistai. Sunku pasakyti, ar jie stipresni, ar silpnesni, jie kitokie“, – pastebėjo L.Kelpšaitė-Rimkienė.
Vis dėlto, smėlio taršos klausimu duomenų esama daugiau – mokslų daktaras Arūnas Balčiūnas šiam klausimui skyrė visą savo disertaciją.
„Visi klaipėdiečiai maudytis vyksta į Smiltynę. Ten smėlis baltesnis, nors vanduo ir šaltesnis. Klaipėdiečiai žino, kur reikia važiuoti maudytis“, – su šypsena pastebėjo pašnekovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą3
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais2
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras6
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“1
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą8
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...