Uostamiesčio mokyklų laukia permainos

Ketvirtadienį Klaipėdos miesto taryba svarstys parengtą naują Klaipėdos bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 m. planą.

Pastarasis žada nemažai pokyčių, kurie, kaip tikinama, ateityje duos teigiamų rezultatų visai miesto ugdymo sistemai ir jos kokybei.

Atliko išsamią analizę

Uostamiesčio bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planą rengusios darbo grupės vadovės Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės teigimu, rengiant planą dalyvavo savivaldybės specialistai, mokyklų bendruomenių, visuomeninių organizacijų atstovai. Jau parengto pertvarkos plano projektas buvo svarstytas mokyklų bendruomenėse, savivaldybės Švietimo ir Akademinių reikalų tarybose, Vakarų Lietuvos tėvų forume, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos susivienijime bei kt.

Taip pat, prieš rengiant planą, buvo atlikta ir pastarųjų kelerių metų Klaipėdos švietimo tinklo situacijos analizė, išryškinusi švietimo įstaigų problemas ir pokyčių būtinybę.

"Analizės, apimančios pedagogus, mokinius, infrastruktūrą bei ugdymo programas, metu buvo studijuojamas vaikų judėjimas atskirose klasėse ir amžiaus grupėse, užimtumas mokyklose, krepšelio paskirstymo galimybės, darbuotojų kvalifikacija, jų poreikis ir kiti svarbūs dalykai", – aiškino Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė.

Anot pašnekovės, viena ryškesnių naujovių – pirmą kartą į planą įtrauktos ir privačios mokyklos, kurios yra bendros švietimo sistemos dalis. Todėl nenorėta jų išskirti.

"Mokyklų tinklo pertvarka nėra vien tik jų sujungimas ar tam tikrų ugdymo programų uždarymas. Tai apima daugybę dalykų. Didžiausias prioritetas buvo teikiamas privalomojo švietimo kokybei ir jo prieinamumo gerinimui už miesto savivaldybei "pakeliamą" kainą. Taip pat dar viena iš siekiamybių – kad pradinukams mokyklos būtų kuo arčiau namų", – akcentavo V.Kazakauskienė.

Vedėjo pavaduotojos teigimu, esama klaidingų kalbų, kad mokinių skaičius Klaipėdoje sparčiai mažėja.

"Anaiptol, akivaizdu, kad išbrendame iš duobės. Pastaruosius kelerius metus į pirmąsias klases susirinkdavo vis daugiau vaikų. Šiemet turėjome apie 1,7 tūkst. pirmokų, o kitąmet jų bus beveik 2 tūkst., todėl ateityje neišvengiamai didės klasių skaičius. Tai nuteikia optimistiškai", – sakė V.Kazakauskienė.

Jos teigimu, įvertinus mokyklas pagal ekonominius kriterijus, tokius kaip išlaidos ar bendras mokymosi plotas, tenkantys vienam mokiniui, išryškėjo ir probleminės bei kritinės švietimo įstaigos. Kai kurios nesurenka reikiamo vaikų skaičiaus arba atvirkščiai – skaičiuoja jaunuolių perteklių.

Numatyti įvairūs pokyčiai

Kai kurios mokyklos – ypač esančios šiaurinėje miesto dalyje – yra perpildytos. Pavyzdžiui, Klaipėdos "Verdenės" ar Tauralaukio progimnazijos. Pastarosios patalpos – itin senos ir neatitinka miesto mokyklai keliamų reikalavimų. Be to, ji neturi sporto salės, stadiono.

Šiuo metu Tauralaukio progimnazijoje mokosi 190 vaikų ir 57 darželinukai. Pertvarkos plane numatyta teritorijoje tarp Kadagių, Eglių ir Jaunimo gatvių statyti naują Tauralaukio mokyklos pastatą, kuriame turėtų įsikurti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo klasės. 5–8 klases iš šios mokyklos būtų perkeltos į suremontuotą, Kretingos gatvėje esantį Klaipėdos licėjaus mokyklos pastatą.

"Tuo metu licėjus, kuris sparčiai plečiasi ir nebetelpa savo dabartinėse patalpose, sutinka būti perkeltas į "Saulėtekio" pagrindinės mokyklos pastatą, kuris yra didžiulis. Šiame pastate dabar nesimoko net 200 mokinių. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti kuo geresnį mokyklos pasiekiamumą pradinukams 1–4 klasių moksleiviai "Saulėtekio" mokyklos pastate pasiliktų", – akcentavo V.Kazakauskienė.

Tiesa, anot N.Laužikienės, nors tik pradėjus rengti pertvarkos planą jokių siūlymų dėl Tauralaukio mokyklos ateities sulaukta nebuvo, jau galutiniame plano derinimo etape darbo grupės parengtiems sprendiniams nepritarė dalis Tauralaukio bendruomenės, įvairių diskusijų kilo ir tarybos komitetuose. Tad ketvirtadienį vyksiančio tarybos posėdžio metu dar gali būti nuspręstą su Tauralaukio mokyklos ateitimi susijusį klausimą išbraukti iš pertvarkos plano ir grįžti prie išsamesnių diskusijų.

Departamento direktorė pažymėjo, kad, net ir kol kas neapsisprendus dėl Tauralaukio mokyklos ateities, kiti pertvarkos plane numatyti pokyčiai būtų įgyvendinami, o atlaisvintos licėjaus patalpos Kretingos g. būtų panaudotos sprendžiant perpildytų švietimo įstaigų šiaurinėje miesto dalyje problemas, kur fiksuojamas didžiausias moksleivių skaičiaus augimas.

Pasak N.Laužikienės, plane lieka numatytos ir naujos mokyklos statybos šiaurinėje miesto dalyje, tiesa, dėl jos vietos dar nėra apsispręsta.

"Kiek probleminio klasių užpildymo, tačiau jau į mažąją pusę, esama rusakalbių mokyklose. Bet sėkmingai bendradarbiaujant su pačia rusakalbių bendruomene ši problema bus sprendžiama. Numatoma M.Gorkio, "Pajūrio", "Santarvės" pagrindines mokyklas pertvarkyti į progimnazijas, o šių mokyklų mokiniams nuo pirmos gimnazijos klasės bus sudarytos galimybės rinktis "Žaliakalnio" bei "Aitvaro" gimnazijas. Taip bus išvengta 9–10 ir pirmų–antrų gimnazijos klasių rusų ugdoma kalba dubliavimosi", – sakė N. Laužikienė.

Privalomas priešmokyklinis ugdymas

Dar vienas laukiančių pokyčių – nuo rugsėjo privalomu tapsiantis priešmokyklinis ugdymas.

"Atsižvelgus į tai, kai kuriose mokyklose atidaromos priešmokyklinio ugdymo klasės. Pavyzdžiui, Vitės pagrindinėje mokykloje – dvi papildomos grupės, po vieną – L.Stulpino ir "Smeltės" progimnazijose", – informavo N.Laužikienė.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad Naikupės g. esantis I.Simonaitytės mokyklos pastatas neatitinka jaunimo mokyklos paskirties. Pagal jaunimo mokyklų koncepciją, tokia mokykla negali ugdyti daugiau nei 130 vaikų. Šio pastato būklė yra prasta, tad investuoti daug lėšų į jo remontą būtų netikslinga. Todėl vaikus iš šios mokyklos siūloma perkelti į Klaipėdos suaugusiųjų gimnaziją I.Simonaitytės gatvėje.

Specialiųjų poreikių turintiems vaikams siūloma keltis į Klaipėdos Litorinos mokyklą, kurią lanko kurtieji, mat pastarojoje šiuo metu taip pat mažėja mokinių.

Bendradarbiauja su universitetais

Atlikta analizė atskleidė, kad artimiausiu metu Klaipėdoje gali trūkti kai kurių disciplinų mokytojų. Dėl šios priežasties sudaromos sutartys su universitetais, ruošiančiais pedagogus.

"Labai svarbu, kad baigę universitetus kvalifikuoti specialistai atvažiuotų dirbti į mūsų mokyklas, kurioms prognozuojamas tam tikrų dalykų mokytojų stygius. Taip pat pastebima, kad pedagogai neturi pakankamai patirties dirbti su specialiųjų poreikių vaikais, kurie šiuo metu aktyviai integruojami į mokyklas. Darbui su jais reikia atskiro pasirengimo", – akcentavo N.Laužikienė.

Taip pat plane numatyta atidaryti dvi naujo tipo mokyklas – sporto ir kadetų.

"Dar nėra nustatytos tikslios datos, kada mokyklos bus steigiamos, tačiau, sudarius reikiamą mokinių skaičių klasėse, tokių gimnazijų steigimo galimybė tikrai atsirastų", – tikino pašnekovė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

neveiksnumas

neveiksnumas portretas
Visur siekiama integracijos raidos problemų turintiems vaikams, bet ne, tik ne Klaipėdos mieste. Klaipėdoje KURIAMOS SPECIALIOS MOKYKLOS. ŠI ŽINIA ŠOKIRUOJA.

tėvas

tėvas portretas
Nebėra žodžių..... kodėl buvo uždaryta ,,Gubojos'' mokykla pietinėje miesto dalyje, ištremti neįgalūs vaikai į kitą miesto galą.O dabar agituoja vėl keltis į tokią pačią mokyklą, skirtą specialiųjų poreikių turintiems vaikams, tik kitu pavadinimu ,,Litorina'. Tai kokios čia povandeninės srovės? Kažin kam iš to buvo nauda?????.... Tikrai ne vaikams.....

iš Tauralaukio

iš Tauralaukio portretas
Bet tikrai, kiek galima laukti naujos mokyklos Tauralaukyje, laikas baigti išsidirbinėti ir pagaliau pradėti naujas statybas, nes vaikai ten jau baigia uždusti ir nuo smarvės, ir nuo vietos trūkumo.
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių