Ukrainiečiai tarp klaipėdiečių – ne svetimi

Skaičius siekia 900

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė teigė, kad pirmieji moksleivių srautai prasidėjo netrukus po 2022 m. vasario 24-osios.

Į uostamiesčio mokyklas plūdo didelis srautas vaikų, jie buvo priimami į laisvas vietas, kai kuriose klasėse moksleiviai šiek tiek viršijo maksimalų skaičių.

„Pasibaigus mokslo metams įvyko didžiulė kaita. Ukrainiečiai išvažiavo į kitas šalis, maža dalis teigė, kad grįžta atgal į Ukrainą. Migracija – nuolatinė, vaikų kaita – nuolatinė. Besimokančių vaikų skaičius savivaldybės pavaldumo mokyklose – apie 900. Tai truputėlį perkopia 900, tai sumažėja“, – pažymėjo pašnekovė.

Migracija – nuolatinė, vaikų kaita – nuolatinė.

Vyksta nuolatinė kaita

Kaita vyksta dėl to, kad vieni vaikai išvažiuoja, netrukus atvyksta nauji.

„Dėl kalbos jiems lengviau bendrauti rusų kalba. Jie tą kalbą supranta. Mes visada pirmiausia klausiame, į kokią mokyklą nori eiti. Vieni kategoriškai – tik į rusų ugdomąja kalba, kiti prašo į lietuvių. Bet didesnė dalis iš 900 tikrai mokosi rusų ugdomąja kalba. Kaip didelį privalumą matome „Pajūrio“ ir „Santarvės“ mokyklas, kurių pradinėse klasėse mokosi tik ukrainiečių vaikai ir pagal ukrainiečių švietimo programas. Ten dėsto įdarbinti ukrainiečiai mokytojai“, – sakė V. Bubliauskienė.

Lietuvių mokyklose ukrainiečius ugdo kaip užsieniečius, jiems suteikiamos konsultacijos, švietimo specialistų pagalba.

„Kai tik atvyksta ukrainiečiai vaikai, mokykla nuolat atnaujina duomenis. Mokyklai skiriamos papildomos lėšos, kad galėtų organizuoti pagalbą“, – kalbėjo specialistė.

Mokosi nuotoliniu būdu

Jau prasidėjo vaikų registracija į mokyklas kitiems mokslo metams. Tie ukrainiečiai, kurie turi lietuviškąjį asmens kodą ir bankininkystę, gali teikti dokumentus ir registruotis.

Tie, kurie neturi, atvyksta į savivaldybės Švietimo skyrių. Specialistas suveda duomenis į sistemą ir užregistruoja vaikus.

Dar yra įvairaus amžiaus ikimokyklinukų, kurių, remiantis paskutiniais duomenimis, Klaipėdoje yra 330.

„Dar vieną problemą norėtųsi išryškinti. Per valstybės informacinę sistemą mes nuolatos gauname žinių, kad galbūt vaikai yra Klaipėdos mieste, nes rodoma, kad jų šeimos gauna socialinę pašalpą, bet jų nėra nė vienoje mokykloje. Tai, kad jų ten nėra, matyti mokinių registre. Šiuo metu tokių turime apie 150. Ar jie išvykę, neaišku“, – pasakojo V. Bubliauskienė.

Susisiekus su tėvais paaiškėja, kad vaikas mokosi Ukrainos mokykloje nuotoliniu būdu. Tuomet tėvams aiškinama, kad, jiems esant Lietuvoje, privaloma mokytis lietuvių kalbos, vaikas turėtų būti registruotas kurioje nors Klaipėdos mokykloje.

Būta ir konfliktų

Mokytis nuotoliniu būdu galima su sąlyga, kad Ukrainos mokykla būtų veikianti. O vaikas vis tiek turėtų priklausyti kuriai nors Klaipėdos mokyklai, kad joje galėtų mokytis lietuvių kalbos, dalyvauti neformaliose švietimo programose, kad gautų reikiamą pagalbą.

Anot pašnekovės, lietuvių vaikai ukrainiečius į savo kompaniją priima, noriai bendrauja, susipažįsta bendruose mokyklos renginiuose.

Tačiau per metus būta ir keletas nežymių konfliktų.

„Pradžioje galbūt buvo pasakytas aštresnis žodis, bet tokių konfliktų buvo tikrai mažai, jie buvo sprendžiami vietoje. Jeigu gautume signalą, kad kurioje nors mokykloje yra kažkas šitų vaikų atžvilgiu, nedelsiant būtų reaguojama“, – pažadėjo specialistė.