Quantcast

Tvenkinyje negyva gulbė užminė mįslę

Pamatę nugaišusią gulbę pietinėje Klaipėdos pusėje esančiame tvenkinyje, klaipėdiečiai suskubo kviesti pagalbą ir ėmė svarstyti, kas ją galėjo pražudyti. Ypač aktualus šis klausimas pasirodė mėgstantiesiems maitinti vandens paukščius.

Pirmadienį ryte prie Žardės tvenkiniu vadinamo vandens telkinio, netoli Reikjaviko gatvės 11A namo, žmonės pamatė plūduriuojančią negyvą gulbę.

Apie tai buvo informuota Maisto ir veterinarijos tarnyba. Šios tarnybos darbuotojai patys negalėjo pasiekti nugaišusio sparnuočio, tad pakvietė gelbėtojus.

Apie 10 val. ryto būrelis netoli gyvenančių klaipėdiečių stebėjo nekasdienišką reginį – vienas gelbėtojų apsivilko naro kostiumą ir įbrido į tvenkinį. Jis partempė maždaug už penkių metrų nuo kranto plūduriavusią negyvą gulbę.

Neatrodė, kad ji buvo fiziškai sužeista.

Iš gelbėtojų ir Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojo dialogo buvo galima suprasti, kad paukštis galėjo žūti nuo netinkamo maisto. Batonas, kuriuo dažniausiai žmonės maitina vandens paukščius, jiems yra labai kenksmingas.

Įvykio vietoje dirbę specialistai teigė, kad didžioji dalis vandens paukščių mieste krenta nuo netinkamo lesalo.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento vadovas Antanas Bauža patikino, kad žmonių noras papenėti batonu gali būti tik viena iš daugybės gulbės žūties priežasčių.

Laukiniai paukščiai gali gaišti dėl daugybės priežasčių.

Netrukus socialiniuose tinkluose užvirė diskusija apie gulbių maitinimą.

Kažkuris pašnekovų patarė verčiau batonus, kuriais lesinamos antys ir gulbės, paaukoti „Maisto bankui“. Sveikos mitybos gerbėjai teigė, kad žmonėms jie taip pat nėra tinkami.

„Laukiniai paukščiai gali gaišti dėl daugybės priežasčių. Konkrečiai Žardės tvenkinyje rasta gulbė išsiųsta tirti į Rizikos vertinimo institutą dėl paukščių gripo pavojaus. Lietuvoje jau nustatytas vienas naminių paukščių gripo atvejis. Prasidėjo pavasarinė paukščių migracija, todėl labai svarbu žinoti, ar ši liga plinta. Be abejo, žmonės neturėtų maitinti laukinių paukščių. Gamta pati susitvarko, nemaitinami sparnuočiai skrenda į šiltesnius kraštus, ir tai yra visiškai natūralus procesas“, – kalbėjo A. Bauža.

Ne visi paukščiai imlūs šiai gripo atmainai. Dažniau šia liga suserga vandens sparnuočiai, ypač gulbės bei antys.

Paukščių gripas pavojingas ir žmonėms, todėl radus negyvą sparnuotį vertėtų jo neliesti, o apie radinį pranešti bendruoju pagalbos telefonu.

Kaip ir bet kuri kita gripo atmaina, žmonėms liga gali pasireikšti aukšta temperatūra, sloga, kosuliu, bendru negalavimu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

galvoju ka mire is bado

galvoju ka mire is bado portretas
nes PSD lazo prispausti baudziauninkai uz paskutinius grasius nusipirke licenzijas zvejot visus kilbukus isgaude ir suvalge.......

na šiaip ir aš mėgėjas palesinti

na šiaip ir aš mėgėjas palesinti portretas
gal būtu galima mūsų mieste daugiau reklamuoti specialiai laukiniams paukščiams paruošto lesalo, aišku normaliom kainom

Virginija

Virginija portretas
Manau paukščiai gali kristi ir nuo plastiko atliekų..Mūsų miesto architektai sukurpia tokias šiukšlių dėžes ( be dangčių) ir visos šiukšlės skraido į mūsų gražiuosius prūdus. O tai gero neprideda nei vandens paukščiams nei žuvims kurių čia tikrai yra. Žalieji ir kt organizacijos privalote į tai atkreipti dėmesį! Mūsų miestas skesta šiūklėse.SOS GAMTAI.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių