Turistams pristatoma ir senoji jūrinė Klaipėda

Nostalgijos turistai – jau praeityje

Beveik baigėsi laikas, kai į Klaipėdą atvykdavo vadinamieji nostalgijos turistai: čia gyvenę žmonės, kurių beveik nebėra, arba jų palikuonys.

Nostalgijos turistai domėjosi ne tik Klaipėdos praeitimi, bet ir atskiromis gatvėmis, namais, kuriuose, žinojo, kažkada gyveno kas nors iš artimųjų.

Šie turistai buvo daug apsiskaitę, kraštą ir Klaipėdą žinoję žmonės. Jie iš Vokietijos dažniausiai atvykdavo jūrų keltais. Kartais pagyvenusius žmones lydėdavo ne mažiau smalsūs jaunesni giminaičiai.

Su vietiniais gidais nostalgijos turistai beveik nesusisiekdavo. Dažniau jie susirasdavo ką nors iš vietinių draugijų, buvusių giminių, kurie juos lydėdavo.

Pastebima, kad skirtingų tautybių žmonės Klaipėdoje domisi skirtingais dalykais. Šio miesto praeitis labiau rūpi vokiškai kalbantiems žmonėms. Anglakalbiai ar ispanakalbiai labiau domisi bendresniais dalykais. Atskirų tautybių žmonės, pavyzdžiui, žydai, yra prašę Klaipėdoje surengti su jų tautiečių gyvenimu praeityje susijusius maršrutus.

Žydų tautybės žmonių Klaipėdoje yra gyvenę, bet ne itin daug. Daugiau jų buvo Lietuvos teritorijos miestuose – Gargžduose, Kretingoje, Palangoje.

Žavu: vaizdas į Dangės upę nuo Karlo tilto. "Krastogidas.lt" nuotr.

Senojo uosto vietos

Antra į Klaipėdą atvykstančių turistų grupė yra kruizinių laivų svečiai. Kiti Lietuvos miestai Klaipėdai pavydi šių svečių. Vasarą, kai yra pats turizmo sezonas, ne kiekvienas Lietuvos miestas gali sulaukti kelių dešimčių autobusų turistų.

Neatsitiktinai Klaipėdos krašte yra palyginti daug turizmo gidų. Vien Klaipėdos apskrities gidų gildija vienija 93 gidus.

Žmones ypač domina Klaipėdos tarpukario istorija, Antrojo pasaulinio karo metai.

Jie anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, ispanų, italų, švedų, danų, rumunų kalbomis pristato ne tik Klaipėdos, bet ir Palangos, Neringos miestus, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonus.

Ekskursijos vedamos į muziejus, galerijas, bažnyčias, Klaipėdoje – ir į buvusias senojo uosto vietas.

Žmones ypač domina Klaipėdos tarpukario istorija, Antrojo pasaulinio karo metai. Mažiau yra besidominčiųjų XVIII ar XIX a. Klaipėdos miesto gyvenimu.

Patrauklu: laivai Dangės upės žiotyse prieškariu. "Krastogidas.lt" nuotr.

Įdomūs istoriniai maršrutai

Klaipėdos istorija domina ir į pajūrį atvykstančius lietuvius. Jiems įdomių maršrutų yra parengusi Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka. Maršrutai yra pristatomi "Krašto paveldo gide".

Tai yra Klaipėdos krašto paveldo gido programėlė (Klaipeda Heritage Guide), kuria galima naudotis lietuvių, vokiečių, rusų, anglų kalbomis keliaujant po Vakarų Lietuvą.

I.Simonaitytės viešoji biblioteka yra parengusi įdomių lankytinų objektų žemėlapį Klaipėdoje ir jos krašte.

Pristatomi 27 maršrutai po Klaipėdą ir regioną. Tarp jų ir istorinės Dangės upės, Klaipėdos uosto vietos.

Vienas įdomesnių ir klaipėdiečiams artimesnių maršrutų – "Dangės krantinių istorijos" su 20 objektų. Minimas Dangės upėje XVI–XIX a. veikęs uostas, Memelburgo pilis, XVII a. gynybinis įtvirtinimas Jono kalnelyje, prie Dangės upės buvę fabrikai, sandėliai, dvarai, priemiesčiai su savo atskira istorija.

Atskirai pristatomi aplink Mėmelį buvę Rumpiškės, Gedminų, Sendvario, Joniškės, Bachmano dvarai.

Pateikti ir penki su jūra, uostu, jūrine kultūra susiję maršrutai. Maršrutas "Jūrų romantikos suviliotas..." susijęs su poetu, buriuotoju Saliu Šemeriu. Pristatoma dešimt objektų.

Trijų valandų pėsčiųjų maršrutas su kėlimusi keltu pavadintas "Klaipėda – neužšąlantis uostas". Jis apima 16 objektų Smiltynėje nuo pietinio molo iki Senojo Dangės uosto.

1657 m. Mėmeliui suteikus laisvosios prekybos privilegiją, jo uosto reikšmė labai išaugo. Nuo uosto Dangės upėje su sandėliais ir laivų statybos kompanijomis jis išaugo iki šiuolaikinio didelio uosto.

Atskiras maršrutas su 12 objektų plaukiant vandens dviračiais numatytas nuo Jono kalnelio iki Pilies tilto ir atgal.

Dar du maršrutai – "Neatrastas pajūris" ir "Maršrutas pajūriu" – susiję su pajūriu. Pirmasis nuo Olando Kepurės iki Šaipių, Placio ežero (su 4 objektais), antrasis – nuo Kukuliškių iki Nemirsetos (su 9 objektais).

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.