Ar Klaipėdoje galėtų įvykti tokia kruvina teroristinė ataka, kokią patyrė Volgogradas? Civilinės saugos specialistai aiškina, kad uostamiestyje didžiausių pavojų sąrašo viršuje – gaisras, ligos epidemija, stichinis meteorologinis reiškinys. Teroristai klaipėdiečiams kol kas esą kelia mažiausią grėsmę.

Apie sprogimus negalvoja

Tragiškų Volgogrado įvykių bei olimpinio Sočio saugumo stiprinimo fone pagrindine grėsme įvardijami teroristai.

Klaipėdoje didžiausias galimas pavojus yra ugnis.

Pagal uostamiesčio civilinės saugos strategų sudarytą modelį, gaisrai pastatuose ir kituose statiniuose tai – nelaimė, kurios grėsmės tikimybė labai didelė.

Didelė tikimybė yra pavojingos ar ypač pavojingos žmonių užkrečiamosios ligos protrūkis ar epidemija, kuri gali įvykti kartą per 1–10 metų.

Vidutinė tikimybė, kad nutrūks šilumos tiekimas šildymo sezono metu. Manoma, kad tai galėtų įvykti kartą per 10–50 metų.

Grasinimo įvykdyti teroro aktą Civilinės saugos strategai Klaipėdoje nenumato. Toks įvykis galėtų nutikti kartą per 50–100 metų.

Esą yra atliktas rizikos vertinimas. Tačiau sprogimai sunkiai tikėtini, todėl nėra detaliau aptarti.

Vis dėlto savivaldybėje planuojama rizikos vertinimą atnaujinti.

Kas valdys situaciją?

Numatyta, kad nutikus didelio masto nelaimei, situaciją mieste koordinuotų Klaipėdos ekstremalių situacijų operacijų centras, kuriam vadovauja savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, o centrą sudaro apie 30 įvairiausių tarnybų atstovų.

Jie turėtų padėti gyventojams, gresiant ar susidarius ekstremalioms situacijoms, patirti kuo mažiau žalos, išlaikyti rimtį, išsaugoti gyvybę, sveikatą, turtą ir apsaugoti aplinką.

Centras turėtų organizuoti ir palaikyti reikiamą materialinį bei techninį aprūpinimą, organizuoti ekstremalių įvykių likvidavimą ir jų padarinių šalinimą, atlikti gelbėjimo, paieškos darbus.

Slėptuvės privatizuotos

Sovietmečiu buvo akcentuojama, kad nutikus didelio masto nelaimėms, gyventojai turėtų prisiglausti slėptuvėse.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento vyr. specialistas Žilvinas Vainora sakė, kad oficialiai slėptuvių nebeliko dar prieš trejus metus.

"Dabar yra kolektyvinės apsaugos statiniai. Nelaimės atveju jie skirti ne apsaugoti, o priglausti daug žmonių. Slėptuvės skirtos vieninteliam tikslui – ekstremalių situacijų centro darbui. Bet irgi tik tada, kai grės ypatingas pavojus. Šiandien nėra tokio pavojaus, kad reikėtų slėptuvės", – tikino Ž.Vainora.

Kolektyvinės apsaugos statiniai – tai 34 miesto mokyklos, kurių bendras plotas beveik 76 tūkst. kv. m. Apskaičiuota, kad vienam gyventojui tektų 1,5 kv. m.

"Civilinės saugos žinioje yra vienintelė slėptuvė Dubysos g., bet ji neatitinka jokių reikalavimų. Dabar kaip tik ruošiami dokumentai, kad ją perimtų Klaipėdos savivaldybės Turto skyrius. O visos kitos slėptuvės arba privatizuotos, arba priklauso kokioms nors žinyboms", – teigė Ž.Vainora.

Planuojama, kad esant reikalui, nuosavu transportu iš miesto turėtų evakuotis 107 tūkst. klaipėdiečių.

Savivaldybė, galėtų evakuoti dar 16 tūkst. gyventojų, dėl likusių 54 tūkst. gyventojų evakavimo esą numatyta kreiptis pagalbos į Lietuvos Vyriausybę.