Jis pridūrė, kad visuomenėje anaiptol nėra viskas tvarkoje. Yra tokių šeimų, kurios tikrai negali pačios auginti vaikų.

"Bet pažiūrėkime, iš ko dabar tie vaikai yra atiminėjami – iš inteligentų, iš gerų šeimų. Juolab kad tarnyboje trūksta gerų specialistų. O jei dar pasitaiko tarp jų koks fanatikas, kuriam nėra nieko malonesnio, kaip matyti kito žmogaus kančią. Tada jie jaučiasi svarbūs, jaučiasi galintys keisti pasaulį, valdyti. Taip sėjama baimės psichologija. Tačiau nesakau, kad nėra tokių, kurie neverti tėvų vardo. Yra šeimų, iš kurių reikia paimti tuos vaikus, bet tik ne taip, kaip dabar tai daroma", – įsitikinęs V.Čepas.

Komentaras

Gediminas Navaitis

Psichologas

Visi politikai be išimties vieningai kalba, kad Lietuvoje nepakankamai išvystyta pilietinė visuomenė, žmonės yra abejingi visuomenės ir politikos reiškiniams ir kad vangiai dalyvauja rinkimuose. Politikai vieningai šneka, kad reikėtų siekti didesnio piliečių aktyvumo. Tačiau kai piliečiai parodo aktyvumą, nesvarbu, kokioje srityje, siekdami palaikyti visuomeninius rinkimų komitetus arba viešai reaguodami į tai, kas jiems yra nepriimtina, tada tie patys politikai tuos žmones ima vadinti negražiais žodžiais – patvoriniais, garliaviniais, teigia, kad tai yra isterija ir panašiai. Šis prieštaravimas – įdomus ir jis puikiai rodo, kad kol kas politinė klasė norėtų tik besąlygiško pritarimo, o diskusijos su visuomene nepageidauja. Visa tai labai aiškiai atsiskleidė ir šioje situacijoje, kai tie patys Seimo nariai, kurie balsavo už Vaiko teisių apsaugos įstatymus, po to aistringai puolė kovoti su jų taikymu. Suprantama, įstatymus reikėtų tobulinti. Tuo politikai ir galėtų užsiimti, o ne reaguoti į atskirus įvykius, kai jiems iki tol reikėjo atlikti veiksmus, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba būtų pasiruošusi įgyvendinti įstatymą, kad joje dirbtų neabejotinos moralės žmonės ir geri specialistai. Parlamentarai galėtų imtis veiksmų ir pakeisti akivaizdžiai nevykusius ministrus, nes kaip tik tose srityse, kurios susijusios su vaikais, matome absoliučią nekompetenciją. Kalbu apie švietimo sritį, kur sunku net įsivaizduoti labiau nevykusią ministrę, kaip kad šiandien turime. Net pamėginę fantazuoti, kas galėtų būti blogiau nei ji, nelabai ką sugalvotume. Kažką panašaus matome ir socialinės apsaugos ir darbo sferoje, kur ministrui net ir pačiam gėda, kad jis nieko nesugeba ir jam belieka tik gailiai šypsotis ir žadėti, kad kada nors ateityje kas nors tai padarys. Suprantama, kai niekada nieko nedirbę žmonės ateina į tokius aukštus postus (o sakymas, kad jie niekada nieko nedirbo, neturėtų būti suprastas kaip ryški metafora: švietimo ministrė nedirbo nei švietimo, nei mokslo srityje, ji tik dėliojo gaunamas ataskaitas ir pildė lenteles, socialinės apsaugos ir darbo ministras apskritai niekada nėra dirbęs, jis buvo išlaikomas tėvų), jie, akivaizdžiai netikdami tokioms pareigoms, ir sukuria panašias situacijas. Manyčiau, psichozę sukėlė nekompetentingi, neprofesionalūs ministrai.

Vaiko teisių apsaugos reformos statistika

Nuo 2018 m. liepos 1 d., įsigaliojus Vaiko teisių apsaugos sistemos reformai, Klaipėdos apskrityje užregistruoti 645 pranešimai dėl galbūt netinkamo tėvų elgesio su mažamečiais. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog beveik pusė pranešimų – melagingi.

Per šį laikotarpį iš grėsmingos aplinkos paimti ir laikiniems globėjams perduoti 99 vaikai.

Lietuvoje šiuo metu iš tėvų paimti ir įvaikinimo laukia 567 vaikai.

Mažamečiai iš šeimų dažniausiai paimami dėl tėvų girtavimo, smurto, nepriežiūros.

Per pusmetį Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 32 kartus kreipėsi į teismą ir prašė iš šeimų paimti vaikus. Prašymai patenkinti 29 atvejais.

Klaipėdoje per šį laikotarpį vaikus iš šeimų prašyta paimti 13 kartų. Reali grėsmė nepasitvirtino 3 atvejais.