- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prie Nemuno upės, Kuršių marių esančių savivaldybių aktyvumas ir įsipareigojimai ES paskatino rengti išsamią vidaus vandens laivybos studiją.
Laivybai atnaujinti liko 9 metai
Susisiekimo ministerijos užsakymu bus atnaujinama ilgalaikė laivybos Nemunu programa. Šiuo metu paskelbtas konkursas, kas tai galėtų padaryti. Tam numatyta skirti iki 50 tūkst. eurų.
Lietuva privalo imtis vandens kelių atnaujinimo, nes tai numato Europos Komisijos 2011 m. išleista vadinamoji Baltoji knyga.
Joje numatyta, kad turi būti sukurtos alternatyvos kelių transportui. Vandens transportas yra viena iš tų alternatyvų. Ne tik Lietuva, bet ir kitos ES šalys savo vandens kelius laivybai privalo pritaikyti iki 2030 metų.
Eksploatuoja apie pusę kelių
Iš 877,1 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių Lietuvoje 2020 m. buvo eksploatuojama 443 km.
Nuo Kauno iki Atmatos žiočių eksploatuojamo vandens kelio ilgis 213,8 km., Kuršių mariose – 69,3 km. Likusi dalis eksploatuojamo kelio yra Kauno HE tvenkinyje (83 km) ir nuo Druskininkų iki Liškiavos (11 km).
Pagal susitarimą su ES vandens kelias Nemunu ir Kuršių mariomis nuo Kauno iki Klaipėdos įtrauktas į tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą, jam suteiktas E41 numeris. Jame turi būti laikomasi pagrindinių ES nustatytų vandens kelių standartų.
Šiuo metu jis tuos standartus ne visai atitinka. Iki 2023 m. planuojama sutvarkyti Nemuno kelią nuo Kauno iki Atmatos žiočių. Jame pagal ES standartus svarbūs ne tik gyliai, bet ir uostų, prieplaukų infrastruktūra, laivų sustojimo vietų aprūpinimas elektra, vandeniu, kuru, nuotekų surinkimas, krovinių krova, sandėliavimas, keleivių prieplaukų kokybė.
Sudėlios prioritetus
Pastaraisiais metais visos savivaldybės nuo Nemuno aukštupio iki žemupio ir Kuršių marių regiono suinteresuotos tiek krovininės, tiek keleivinės laivybos atsiradimu ir plėtra, atskirų maršrutų atnaujinimu, turizmo vystymu vidaus vandenyse.
Studija turėtų atsakyti į daugybę klausimų, gal netgi pateikti prioritetus, ką svarbu pirmiau vystyti. Ji turės pateikti siūlymus ir atsakyti į klausimus, kokie teisės aktų pakeitimai turi būti atlikti ar sukurti, kad keleivinė (turistinė) ir krovininė vidaus vandenų transporto sistema būtų efektyvi. Planuojama nustatyti keleivių (turistų) judėjimo vidaus vandenų transportu poreikį, perspektyvas, galimus maršrutus.
Būtų nustatytas ir krovinių gabenimo vidaus vandenų transportu poreikis, potencialas, nurodomos galimos paslaugos, jų finansinės prognozės.
Vertins atskiras vietas
Jau ne kartą yra pasigirdę teiginių, kad visko, ko nori savivaldybės, nereikia daryti. Būtina atmesti jų norus tuščiose vietose statyti nereikalingas prieplaukas. Studija identifikuos esamą vidaus vandenų transporto ir su juo susijusią infrastruktūrą, įvertins jos būklę, naudojimo galimybes, santykį su kita prie vandens esančia infrastruktūra - dviračių takais, automobilių stovėjimo aikštelėmis, viešuoju transportu.
Įvairiais aspektais būtų atliekama ir krovinių gabenimo vidaus vandens keliais analizė. Būtų pateikti ir išnagrinėti krovinių ir keleivių vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis rodikliai ekonominiu ir ekologiniu aspektu. Kam kokiame nors kaime rengti prieplauka, jei iš jo yra puikus susisiekimas kelių transportu? Būtų vertinamas ir kiekvieno atskiro pasiūlymo socialinis ir ekonominis efektas. Galutinė studija būtų parengta per 8 mėnesius nuo sutarties pasirašymo. Jei viskas vyktų sklandžiai, studija galėtų būti baigta kitų metų viduryje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?9
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas13
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?4
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus48
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...