Uostas – jautri vieta

Buvo laikas, kai uostas linksniuotas ir dėl palanges ar automobilius gyvenamųjų namų zonoje nuklojančių krovinių dulkių. Pretenzijos reikštos ir dėl triukšmo, kvapų, pernelyg didelio uosto automobilių srauto, sunkvežimių kamščių, nevykusių privažiavimų į uostą planavimo.

Dalis problemų iki šiol nėra panaikinta. Dalis jų sumažės, bet neišnyks, kai bus atidarytas viadukas Šilutės plento ir Baltijos prospekto sankryžose.

Didesnės ar mažesnės taršos iš uosto problemos išliks ir ateityje, nors kompanijų vadovai ir aiškina, jog diegiantys netaršias technologijas. Viską suvaldyti ir numatyti tokiame didžiuliame mechanizme, koks yra uostas, neįmanoma.

Jei Klaipėdos uostas būtų kur nors tolėliau, ne prie miesto, taršos problemos atrodytų vienaip, o kai jis yra šalia miesto, viskas atrodo žymiai jautriau.

Uosto ir miesto teršalai

Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra paskelbusi, kad rengs uosto paviršinių nuotekų tvarkymo galimybių studiją. Paviršinės nuotekos yra iš uosto teritorijos su lietaus vandeniu nuplautos dulkės, kiti teršalai. Panašūs teršalai, tik greičiausiai mažesniais kiekiais iš uosto patenka ir į miestą, daugiausia į jo patvorio gyvenamąsias teritorijas.

Pagal oficialius duomenis, kasmet į uosto akvatoriją išleidžiama per 6 mln. kubinių metrų paviršinių nuotekų. Maždaug ketvirtadalis jų yra tiesiogiai iš uosto, trys ketvirtadaliai – iš Klaipėdos miesto.

Kasmetinis vandens žydėjimas liudija, kad paviršinės nuotekos yra užterštos azoto ir fosforo junginiais. Tiesioginėse paviršinėse nuotekose iš uosto gali būti ir kitokių cheminių junginių. Pripažįstama, kad esami paviršinių nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs sugaudyti tam tikros dalies cheminių naftos ir kitokių produktų junginių.

Šie uostai, kaip ir Klaipėda, yra universalūs, juose daugiau įvairios paskirties terminalų, todėl ir lietaus nuotekų tvarkymo, valymo sistemos turi būti sudėtingesnės, apimančios didesnį kiekį įvairių taršos šaltinių.

Nerimas iš Europos organizacijos

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija užsakys studiją, kur ir bandys išsiaiškinti, kuo būna užteršti iš Klaipėdos uosto į Kuršių marias ir laivybos kanalą išmetami paviršiniai vandenys, ką daryti, kad ta tarša būtų mažinama.

Į Klaipėdos uosto akvatoriją yra nuvesta 57 paviršinių vandenų išleistuvai. Iš jų 48-iais naudojasi uosto bendrovės. Paviršinis vanduo uoste surenkamas ir išleidžiamas į Kuršių marias maždaug nuo 290 ha ploto.

Atlikti tokią studiją Klaipėdos uostą įpareigoja ir ES Jūrų strategijos pagrindų direktyva. Panašios studijos ir tyrimai turės būti atliekami visuose ES uostuose.

Nerimo signalus paleido ir Europos jūrų uostų organizacija (ESPO), kuri paskelbė, kad nuo 2013 m. Europos uostuose gerokai pablogėjo vandens kokybė. ES uostai įpareigojami nuolat stebėti ir fiksuoti išleidžiamų paviršinių vandenų kokybę.

Lygiuosis į Rygą ir Gdanską

Vertinant Klaipėdos uosto paviršinių vandenų tvarkymą, planuojama analizuoti Rygos ir Gdansko uostų patirtį šioje srityje.

Laikomasi nuostatos, kad šie uostai krauna panašios nomenklatūros krovinius kaip ir Klaipėda. Šie uostai, kaip ir Klaipėda, yra universalūs, juose daugiau įvairios paskirties terminalų, todėl ir lietaus nuotekų tvarkymo, valymo sistemos turi būti sudėtingesnės, apimančios didesnį kiekį įvairių taršos šaltinių.

Be azoto ir fosforo, kuris patekęs į vandenį sukelia jo žydėjimą, Klaipėdos uoste į akvatoriją su paviršinio vandens nuotekomis gali pakliūti ir cinko, vario ar nikelio. Tam tikrose teritorijose su paviršiniu vandeniu į išleistuvus gali patekti ir sunkiųjų metalų.

Klaipėdos uoste bus bandoma išsiaiškinti, kaip su teršalais paviršinio vandens nuotekose kovoja kiti uostai, kokia yra jų geriausia praktika, technologijos, nuotekų tvarkymo strategija.