Su kuo tartis jūrų kapitonui?

Ar įvyks pokyčiai jūrų kapitonų darbe ir ar jų nori patys kapitonai? Tokia tema Lietuvos jūrų kapitonų asociacijoje vyko aštriu diskusija po straipsnio „Kapitonų atsakomybė - per grotų prizmę“, kuris spausdintas „Klaipėdos“ priede „Jūra“ vasario 15 dieną.

Kapitonų įprotis – jaustis kaltais

Jūrų kapitono atsakomybė visada buvo aktuali ir tokia išlieka iki šių dienų.

„Labai dažnai kapitonas susidūręs su problema atviroje jūroje, ar pakliuvęs į kritinę situaciją  liekas vienas. Dažnai jūrinės įmonės atsakingi asmenys  tik skėsčioja rankomis. Galimai ir dėl kompetencijos stokos“, - pastebėjo Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonis.

Jis pats ne kartą yra buvęs pakliuvęs į keblias situacijas. Paskutinis atvejis prieš kelis metus čia pat Baltijoje, kai laivas, kuriam vadovavo, kelias savaites buvo įstrigęs leduose Suomijos įlankoje.

Jo nuomone, jūrų kapitono neryžtingumas, ilgi svarstymai, o ką pasakys laivo savininkas, dažnai priveda prie blogų arba pavėluotų sprendimų.

Norvegijos laivuose dirbantis jūrų kapitonas Ivanas Saškovas pastebėjo, kad jūrų kapitonai pernelyg įprato bet kurioje situacijoje jaustis kaltais ir tokia Lietuvos jūrų kapitonų savigraužos būsena einanti dar nuo tarybinių laikų.

Sulaukia patarimų iš kompanijos

Prie Lietuvoj Jūrų laivininkystės ištakų, o dabar „DFDS Seaways“ kompanijoje dirbantis Samuilas Vindergauzas pastebėjo, kad labai daug priklauso nuo laivybos kompanijos, jos vadovybės požiūrio, santykio su jūrų kapitonais.

„DFDS Seaways“ dirbantis vienas geriausių jūrų keltų kapitonų Henrikas Žalandauskas pastebėjo, kad vertina labai gerai organizuotą kompanijos vadovavimą.

„Kaip jūrų kapitonas jaučiu labai gerą kompanijos vadovybės užnugarį, nes joje dirba žmonės suvokiantys laivų valdymo niuansus ir jūrų kelto kapitono darbo specifiką“, - pastebėjo jūrų kapitonas H. Žalandauskas.

Didesnėse kompanijose iškilus problemoms jūrų kapitonui bet kada gali padėti ne tik kompanijos vyriausiasis kapitonas, bet ir atskiros tarnybos.

Toks betarpiškas ryšys tarp laivo kapitono ir kompanijos iš dalies atitiktų jūrų analitinės kompanijos „Transas“ vadovo Frenko Koulzo siūlymą sukurti integruotų sprendimų priėmimo laivuose sistemą, pavadintą „Transas Harmonized Eco-System of Integrated Solutions“. Jos esmė – sudaryti sąlygas mažinti jūrų kapitonų atsakomybę perkeliant dalį jos ant sukurtos draugijos su kuria, esant reikalui, galėtų konsultuotis kapitonas.

Tačiau daugumai jūrų kapitonų užkliūva tai, kad „Transas“ siūloma iniciatyva, kuri iš principo yra nebloga, pirmiausia siejama su komerciniu jos interesu.

Jūrų kompetencijos lygis mažėja

Tai, kad laivyno valdymo sektoriuje mažėja kompetencijos pripažino jūrų kapitonas ir Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas.

„Pats pajutau, kaip stipriai išaugo biurokratinė sistema, kaip Susisiekimo ministerijoje ir Lietuvos saugios laivybos administracijoje mažėja jūros specialistų“, - kalbėjo V.Paulauskas ir apgailestavo, kad svarbiu jūriniu klausimu tose institucijose dažnai nėra su kuo kalbėti.

Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo centre dirbantis jūrų kapitonas Leonardas Vilimas pastebėjo, kad reisuose jūrų kapitonams dažniausiai trūksta ne navigacinių, o juridinių patarimų ir suteikti juos nėra kam.

Jam tenka tirti laivų incidentus laivuose su Lietuvos vėliava. Dažniausios incidentų priežastys būna žmogiškasis faktorius. Kiek incidentas susietas su tuo, kad reikiamu momentu jūrų kapitonas neturėjo su kuo pasitarti, anot L.Vilimo, sunku nustatyti.

Jis pastebėjo, kad sunkiausia padėtis yra mažų 1-2 laivų kompanijų jūrų kapitonams. Tokiose kompanijose dažniausiai būna „palaida bala“. Iškilus kritinėms situacijos jiems iš tiesų realiai nėra su kuo tartis.

„Iš to laiko, kai dirbau jūrų kapitonu tiesiogiai laivuose man labiausiai įsiminė labai gera Jūrininkų ligoninės praktika. Prieš išeinant į reisą visada gaudavome gydytojų, su kuriais galima konsultuotis įvykus laive nenumatytam atvejui, sąrašą“, - pastebėjo L.Vilimas. Jis mano, kad panašias atmintines su įvairiausiais reikalingais specialistų telefonais laivų kapitonams galėtų dalinti ir kompanijos, taip pat Lietuvos saugios laivybos administracija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių