Stringa pagrindinio vandens kelio projektas

Per artimiausius trejus su puse metų Nemune iš esmės turėtų būti pagerintos laivybos sąlygos.

Konkursą nutraukė

Vidaus vandens kelių direkcija nutraukė atvirą konkursą dėl vandens kelio E 41 modernizavimo ir ketina skelbti naują.

Vykdant konkursą buvo gautos dviejų tiekėjų pretenzijos. Viena jų buvo atmesta kaip nepagrįsta, o kita iš dalies patenkinta. Tai ir lėmė, kad buvo tikslingiau pirkimą nutraukti ir skelbti naują konkursą.

Tokios taktikos laikomasi daugelyje konkursų, kur yra naudojamos 2014–2020 metų ES lėšos. Baiminamasi įsivelti į ginčus teismuose, nes tai ilgam sustabdytų projekto vykdymą. Visi 2014–2020 m. ES lėšomis vykdomi projektai visiškai turi būti užbaigti iki 2023 m. rugpjūčio pabaigos.

Vidaus vandens kelio E 41 modernizavimo projektas yra didelės apimties, jo vertė siekia 28,3 mln. eurų. Jo metu planuojama rekonstruoti ar pastatyti naujų ne mažiau nei 500 tėkmę Nemune nukreipiančių bunų. Iš jų apie 100 bunų būtų įrengta visiškai naujai. Bunoms įrengti kaip pagrindinę medžiagą planuojama naudoti skaldytus akmenis.

Viltis: tikimasi, kad laivyba Nemune turėtų intensyvėti. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Numatyta, kad rekonstruotos ir naujai pastatytos bunos turės laikyti ne trumpiau nei 80 metų.

Reguliuos tėkmę

Numatoma rekonstruoti pagrindinę Nemuno vidaus vandens kelio dalį nuo Atmatos žiočių iki Kauno. Tai sudarytų 126 kilometrų ruožą nuo Atmatos žiočių iki Jurbarko ir 99,9 km ruožą nuo Jurbarko iki Kauno hidroelektrinės. Vidaus vandens kelio E 41 nulinis kilometras kaip tik prasideda nuo vedlinės ženklo Atmatos žiotyse.

Vidaus vandens kelio rekonstrukcija vyktų etapais, pradedant nuo Kauno. Pirmąjį etapą ties Kauno miestu ir rajonu numatoma baigti per 15 mėnesių po sutarties pasirašymo, antrąjį etapą ties Šakių ir Jurbarko rajonais per 25 mėnesius ir trečiąjį, ties Pagėgių ir Šilutės rajono teritorijomis – per 36 mėnesius. Tai reikštų, kad per artimiausius penkis mėnesius turi būti baigti konkursai ir pasirašytos projektavimo ir rangos darbų sutartys. 

Vidaus vandens kelyje nuo Atmatos žiočių iki Kauno planuojama naujas bunas įrengti taip, kad jos iš esmės imtų reguliuoti Nemuno tėkmę gerinant jame laivybos sąlygas.

Norai: Nemune būtų statomos tokios ar panašios bunos. (vvkd.lt nuotr.)

Naujų bunų statybos vietos būtų parenkamos atliekant upės tėkmės modeliavimą. Įvairiose vietose yra skirtingos sąlygos. Svarbiausias tikslas statant bunas būtų išlaikyti projektinį gylį, kuris Nemune yra iki 1,5 metro, ir plotį, kuris yra iki 30–40 metrų, o posūkio spinduliai 250–350 metrų.

Šiuo metu Nemune nuo Atmatos iki Kauno krovinių prieplaukos yra įrengta apie 1 200 bunų. Visas ruožas iš esmės yra skirtas ir krovininei, ir keleivinei laivybai. Tačiau krovinių gabenimą riboja mažas laivakelio gylis, ribotas plotis ir posūkio spindulys. Pagrindinė tokios situacijos priežastis – bloga hidrotechnikos statinių – bunų – techninė būklė.

Gerai veikiančios bunos nukreiptų nešmenis į krantą ar žemyn upe, suspaustų upės tėkmę, paaukštintų vandens lygį, mažintų krantų ir dugno eroziją.

Probleminės Nemuno vietos

Prieš atliekant vandens kelio E 41 modernizavimą tas pats rangovas turėtų parengti ir to kelio pertvarkymo techninį darbų projektą.

Jis ir numatytų, kaip konkrečiose vietose bunomis turi būti pertvarkoma upės tėkmė.

Dabar situacija įvairiose Nemuno vietose yra labai skirtinga. Atmatoje papildomo reguliavimo bunomis beveik nereikia. Čia tik turės būti gerinamos įplaukimo į uostus ir prieplaukas sąlygos.

Savotiškos specifikos turi Nemuno dalis, kuri eina pagal sieną su Rusijos Kaliningrado srities dalimi. Čia yra vietų, kur būtina rekonstruoti senas bunas ir statyti naujas, stabilizuoti Lietuvos kranto eroziją, tačiau tai negali keisti valstybių sienos padėties linijos.

Nuo Jurbarko iki Neries žiočių planuojama statyti naujas bunas reguliuojant upės tėkmę ties tiltais. Čia yra ir keletas probleminių vietų dėl susidarančių upės rėvų.

Problemiškiausia Nemuno laivybos dalis yra ties Kauno miestu. Čia bus siekiama bunas įrengti taip, kad kauptųsi kuo mažiau nešmenų Nemune ties Neries žiotimis, Kauno keleivine ir Marvelės krovinine prieplaukomis. Bus siekiama išlaikyti projektinius gylius iki pat Kauno hidroelektrinės. Dalis nuo Nemuno salos iki Kauno hidroelektrinės beveik nepritaikyta laivybai. Ypač sudėtingos sąlygos yra ties geležinkelio ir Čiurlionio tiltais, todėl šis ruožas neeksploatuojamas. Po rekonstrukcijos ir ji turės būti naudojama laivybai. Numatoma keleivinė ir pramoginė laivyba, o kai kada galės būti gabenami kroviniai.

Atlikus apklausas numatyta, kad iš karto po rekonstrukcijos iš Klaipėdos uosto arba į jį Nemunu per metus gali būti gabenama per 300 tūkst. tonų krovinių.

Rengiant vandens kelio E 41 modernizavimo projektą taip pat turėtų būti parengti ir atskirų vandens kelio etapų dokumentai su batimetrinių ir topografinių matavimų duomenimis, brėžiniai ir bylos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

atkatai

atkatai portretas
buvo is anksto pasmerktas projektas,nes reikejo skubiai euro parama pasidalint."auksinio" tualeto brolis...

Anonimas

Anonimas portretas
Tik arabu neprileiskit, bus kaip su kitom laivybos kompanijom.

Paulius

Paulius portretas
Jau tiek toks veikejas Labanauskas nustekeno lavyba, kad labiau nebera kur.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių