Stebinantis kregždės skrydis: iš Ventės – į Pietų Afriką

Šių metų ruduo pažėrė galimybių gamtininkams – Nemuno deltos pievose visą rugsėjį galima buvo pamatyti neįprastai daug kregždžių.

"Jos šį rugsėjį užsibuvo. Veikiausiai paukščiai laukė palankaus vėjo. Nendrynuose stebėjome apie 100 tūkst. kregždžių. Neįtikėtina", – nuostabos neslėpė Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas.

Gamtininkai, nendrynuose įsirengę tinklinę gaudyklę, spėjo sužieduoti du tūkstančius kregždžių.

Paukščiai tuo ir įdomūs, kad už žmogų jie tikrai tobulesni.

"Tai nėra normalu, nes rugsėjo pradžioje didžioji dalis šių paukščių būna išskridę. Iki rugsėjo pabaigos čia dar laikėsi apie 20 tūkst. kregždžių. Viena jų atkreipė mūsų dėmesį – ji buvo su Pietų Afrikos žiedu", – pasakojo V.Eigirdas.

Ventę ir Pietų Afriką skiria apie 10 tūkst. kilometrų.

"Jei ji buvo sužieduota 2016 metais, tai iki Ventės ji jau buvo suskraidžiusi kelis kartus – gal net keturis ar penkis. Neblogai paskraidė paukštelis. Gali būti, kad ji perėjo visai ne čia, o Norvegijoje. Gal čia tik maitintis buvo sustojusi", – svarstė V.Eigirdas.

Vytautas Eigirdas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vakarų Europos kregždės taip toli, iki Pietų Afrikos, neskrenda. Jos kerta Sacharą ir žiemoja.

"Spėju, kad anksčiau atskridę paukščiai užima geresnes vietas. Iš šiaurinių dalių paukščiai žiemojimo vietas pasiekia vėliau, tad jiems tenka dar trauktis toliau, kad rastų vietų žiemojimui", – spėjo ornitologas.

Dar vienas ornitologų pastebėjimas sudomino viso pasaulio gamtininkus.

Amerikiečiai fiksavo neįtikėtiną laplandinio griciuko kelionę. Siųstuvu paženklintas paukštelis be sustojimo skrido beveik 10 parų – 239 valandas.

"Jis nuskrido daugiau nei 13 tūkst. kilometrų, nuo Aliaskos iki Australijos. Tai naujas pasaulio rekordas. Priešingai nei kai kurie sklandantys paukščiai, laplandinis griciukas visada turi plasnoti, tad 10 parų šis paukštis mojavo sparnais be pertraukos", – stebėjosi V.Eigirdas.

Tokį atstumą griciukas įveikė visiškai nesimaitindamas.

"Jie prieš migraciją pasisotina tiek, kad galėtų įveikti tolimus atstumus. Paukščiai tuo ir įdomūs, kad už žmogų jie tikrai tobulesni. Jų galimybės sunkiai suvokiamos. Dešimt parų skrisdamas paukštis juk žinojo, kad gali nusileisti maitintis, tačiau to nedarė, vis tiek skrido", – pastebėjo V.Eigirdas.