Bolševikų siautėjimas jau pirmosios sovietų okupacijos metu padarė nepataisomą žalą tautai. Prieškariu Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninėje dirbęs chirurgas Juozas Žemgulys buvo vienas perspektyviausių chirurgų Lietuvoje. Besitraukdami nuo nacių kariuomenės, jį žiauriai nukankino NKVD budeliai.

Operacija kaimo troboje

Praėjo jau aštuoni dešimtmečiai, o Veiviržėnų gyventoja 85-erių Marijona Juciutė-Liaudanskienė dar ir dabar prisimena savo garsųjį dėdę, mamos brolį chirurgą J.Žemgulį.

Tada Marijonai buvo gal penkeri, nes, sako, dar į mokyklą nėjo, kai pas juos į namus atostogauti atvyko dėdė Juozas.

"Jis parvažiavo, pripylė tokį dubenį vandens, pasilenkiau ties juo, jis įkišo į gerklę tokias reples, išgnybo anginą, ta iškrito, ir viskas. Kaip šiandien atsimenu, labai skaudėjo. Po kelių savaičių atvažiavo pažiūrėti, kaip mano ta gerklė gyja. Pasislėpiau už malkų. Kai atrado, apžiūrėjo, viskas buvo gerai", – operacijos namų sąlygomis neužmiršo M.Liaudanskienė.

Dar ir šiandien moters namų sienos nukabinėtos senovinėmis garbaus gydytojo nuotraukomis, kurio likimas – tragiškas.

Gydė veltui

Kai J.Žemgulys atvažiuodavo atostogų pas savo seserį Veiviržėnuose, į jos sodybą netrukus susirinkdavo kone visi negaluojantys miestelio gyventojai.

Pasak M.Liaudanskienės, "nutūpdavo visus pamatus, žolynus ir palanges". Jis visų jų sveikatą patikrindavo, receptus išrašydavo, patardavo.

"Net su mama nesuspėdavo pasikalbėti, kiek žmonių pas mus ateidavo jo patarimo. Nė vieno žmogaus nepalikdavo nepatikrinęs. Ir pinigų neimdavo. Tik pastumdavo į šoną ir sakydavo, kad atostogauja ir jų neims", – prisiminė M.Liaudanskienė.

Nuo 1935 iki 1939 metų J.Žemgulys dirbo Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninėje.

M.Liaudanskienė pasakojo, jog kai jos mama ruošėsi gimdyti jauniausią sūnų, J.Žemgulys į Veiviržėnus atsiuntė autobusą, kad ją nuvežtų į ligoninę.

"Jis atliko daugybę operacijų. Mūsų kaimynui iš gretimo kaimo Domininkui Pakalniškiui išpjovė skrandžio vėžį. Paskui tas kaimynas išgyveno karą, po karo jį ištrėmė į Sibirą. Jis išgyveno ir tremtį, grįžo ir mirė nuo senatvės, o liga neatsinaujino", – pasakojo M.Liaudanskienė.

Kai 1939 metų kovą vokiečiai atplėšė Klaipėdą, gydytojas J.Žemgulys persikėlė į Kauną, dar po metų buvo paskirtas vadovauti Panevėžio apskrities ligoninei. Tai buvo paskutinioji jo darbo vieta.

Nežmoniška egzekucija

Naciams įžengus į Lietuvos teritoriją, jau kitą dieną kilo Birželio sukilimas, kuriuo bandyta nuversti okupacinę sovietų valdžią.

Raudonieji pasiuto. Sukilėlius ir priešus jie matė visur. Nepaisydami net ant kulnų lipančios vokiečių kariaunos, pradėjo raganų medžioklę.

Likus vos daugiau nei parai iki vokiečių įžengimo į Panevėžį, raudonieji budeliai iš ligoninės darbo kabineto išplėšė gydytoją J.Žemgulį, iš operacinės – chirurgus Stanislovą Mačiulį ir Antaną Gudonį, iš palatos – medicinos seserį Zinaidą Emiliją Kanis-Kanevičienę ir nusitempė tardymui.

Žiauriai sudarkytus aukų kūnus Raudonosios armijos būstinės rūsyje, buvusiuose notaro J.Moigio namuose (dabar čia veikia Panevėžio kraštotyros muziejus) vietos žmonės atrado birželio 27 dieną, kai vokiečiai įžengė į Panevėžį.

Anų laikų nuotraukose matyti Ramygalos gatve nusitęsusi laidotuvių procesija. Daugybė žmonių ėjo palydėti kankinių į amžinojo poilsio vietą.

Gyventojai buvo pašiurpę nuo tokių raudonųjų teroristų piktadarysčių.