- Asta Dykovienė, Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Propaganda: nors sovietmečiu tarybinių žmonių gyvenimą ribojo daugybė draudimų, jie turėjo dar ir prievolių – mylėti sovietinę sistemą, pirmiausia dalyvaujant tarybinėse šventėse.
-
Sovietinę sistemą palaikė draudimai
-
Sovietinę sistemą palaikė draudimai
-
Sovietinę sistemą palaikė draudimai
-
Sovietinę sistemą palaikė draudimai
Degalai – už talonus
Vyrai, kurių vairuotojo stažas siekia kelis dešimtmečius, dar pamena, kaip nepaprasta sovietmečiu buvo nusipirkti benzino.
Daugybė SSRS piliečių važinėjo darbovietėse pavogtu benzinu. Įmonių ir organizacijų mašinoms išduodavo vienokius talonus, privatūs asmenys kitokius privalėjo pirkti parduotuvėse. Taip, kaip dabar, už pinigus nusipirkti degalų buvo galima tik specialiose degalinėse.
"Buvo gal 1983 ar 1984 metai, savo žiguliukais važiavome į Rygą. Naktį dar nepasiekėme Latvijos sostinės, kai baigėsi benzinas. Sukame į vieną degalinę, be talonų degalų nepila, važiuojame į kitą – tas pats. Naktį talonų nebuvo kur nusipirkti. Po derybų tik viena degalinės darbuotoja už papildomą mokestį papildė baką, – prisiminė klaipėdietis Tomas Šiukšta. – Iki šiol pamenu, 10 litrų A76 benzino kainavo tris rublius. Talonai buvo 10, 20 ar 30 litrų. Nei mažiau, nei daugiau. Jei į baką netelpa, pilk į kanistrą."
Naktį prie jūros – šiukštu
Sovietmečiu iš pajūrio net birželį, kai naktys trunka vos kelias valandas, tekdavo išeiti iki 22 val.
Pasieniečiai kiekvieną vakarą išakėdavo paplūdimių smėlį, kad ant jo matytųsi šnipų pėdsakai. Taip buvo saugoma socialistinės valstybės siena.
Dabar sunku susivokti, ar bijota, kad koks tarybinis pilietis neišplauktų valtele į Švediją, ar kad iš ten neatplauktų priešas.
Klaipėdietis Saulius prisiminė, kaip jo draugai kartą liko nakčiai kopose ir buvo nutverti pasieniečių. Kariškiai skyrė jiems bausmę – skusti bulves kareivinėse.
Klaipėdietė Jolanta prisimena, kad vienu metu Klaipėdoje moterims buvo uždrausta nešioti tada labai madingas, žemę siekiančias gėlėtas sukneles.
Kažkoks užkietėjęs komunistas nusprendė, kad tai yra paplūdimio rūbas ir taip vilkėti mieste nedera.
Liepė apšviesti juostelę
Tiems laimingiesiems, kuriems pavykdavo išvykti į broliškas socialistines šalis, buvo privalu elgtis kaip dera tarybiniam žmogui.
Klaipėdietė Irena Barauskaitė po studijų turėjo laimę lankytis Bulgarijoje. Jos draugė parduotuvėje nusipirko Michaelo Jacksono plokštelę.
Džiaugsmas gavus tokią Sovietų Sąjungoje neįmanomą įsigyti retenybę labai greitai baigėsi, grįžtant iš jos plokštelė buvo atimta.
Pareigūnai surašė aktą ir itin atidžiai apžiūrėjo visos grupės bagažą. Juk Vakarų vertybės tarybiniam žmogui nebūdingos.
Sovietmečiu net po Tarybų Sąjungą keliaujančiųjų būryje būdavo bent po vieną KGB darbuotoją.
Lygiai taip pat akylai stebėta, kad socialistinis gyvenimo būdas Sovietų Sąjungoje būtų vaizduojamas tik teigiamoje šviesoje.
Dienraščio "Klaipėda" fotokorespondentas Vytautas Liaudanskis prisimena savo fotografijos studijų laikus sovietmečiu.
Pasiųstas fotografuoti sostinės Kaziuko mugės vaizdų vaikinas, pamatęs, kaip sukumpusi močiutė iš šiukšliadėžės ištraukė prakąstą bandelę, nuspaudė kadrą.
Prie jo tą pačią akimirką prisistatė nepažįstamas pilietis ir tyliai, bet labai primygtinai pareikalavo apšviesti juostelę.
Motyvas aiškus – viešumoje tarybiniai žmonės buvo sotūs ir laimingi, o senolė su bandele iš šiukšliadėžės būtų griovusi šį mitą.
Kruopščiai atrinktos knygos
Kad tarybiniam žmogui, ypač jaunam, nekiltų "nereikalingų" minčių, buvo cenzūruojama arba iš viso uždrausta ir kai kurių pasaulinės literatūros grandų kūryba.
Tuo pat metu buvo skleidžiamas mitas, kad Sovietų Sąjunga "labiausiai skaitanti šalis" pasaulyje.
Šis mitas užgimė, remiantis leidybos statistika. Visokios propagandinės šiukšlės buvo spausdinamos milijoniniais tiražais, tačiau ar tas knygas kas nors skaitė – klausimas?
Sovietų Sąjungoje buvo uždrausta A.Solženicyno "Archipelago gulagas" (1966), M.Bulgakovo "Meistras ir Margarita" (1940), B.Pasternako "Daktaras Živago" (1957), V.Nabokovo "Lolita" (1955), E.Hemingway’aus "Kam skambina varpai" (1940).
Beje, ši knyga kritikų rekomendacija buvo išleista vos 300 egzempliorių tiražu.
Dar buvo draudžiamas G.Orwello "Gyvulių ūkis" (1945), E.Zamiatino "Mes" (1929), M.Zoščenkos "Prieš saulėtekį" (1943), A.Achmatovos eilėraščių rinkinys "Iš šešių knygų" (1940) ir daugelis kitų.
Dalis šių leidinių tarybinius žmones vis dėlto pasiekdavo. Kai kurios knygos buvo perrašinėjamos ranka ar perspausdinamos mašinėle ir, rizikuojant atsidurti kalėjime, platinamos tarp patikimų žmonių.
Yra legenda apie vieną politinį kalinį, kurį nuo kriminalinių veikėjų smurto lageryje išgelbėjo tai, kad jis mintinai mokėjo M.Bulgakovo "Meistrą ir Margaritą" ir šį kūrinį jiems atpasakojo pažodžiui.
Yra legenda apie vieną politinį kalinį, kurį nuo kriminalinių veikėjų smurto lageryje išgelbėjo tai, kad jis mintinai mokėjo M.Bulgakovo "Meistrą ir Margaritą
Žodžio laisvė – tik popieriuje
Vis dėlto didžiausias tabu – kritika valdžiai, nors kai kurie raudonieji fanatikai ir bandė įrodinėti, kad po 1917 m. bolševikų perversmo šalyje atsirado daugiau laisvių.
Tačiau tai netiesa. Kai tik bolševikai užgrobė valdžią, bet kokia kritika jų atžvilgiu tapo draudžiama.
Net Baudžiamajame kodekse buvo straipsnis "Dėl antitarybinės agitacijos", kurį galėjo pritaikyti bet kam.
Vis dėlto žmonių protus suvaldyti buvo sunku, kai valstybėje buvo kalbama viena, o daroma kita.
Tuo metu radosi ir daugybė politinių anekdotų, už kurių pasakojimą taip pat grėsė rimti nemalonumai.
Kad sovietinė sistema veiktų be trikdžių, reikėjo, kad visi "sraigteliai" būtų paklusnūs ir veiktų pagal nustatytą tvarką.
Geriausiai šiuos sovietmečio reikalavimus atspindi anekdotas: "Sėdi saugumietis simfoninio orkestro repeticijoje ir stebi muzikantus. Po repeticijos klausia dirigento, kodėl esą būgnininkas taip retai beldė į būgną. Tas jam atsako, kad šiame kūrinyje jo tokia partija. Į tai saugumietis atrėžė: "Partija pas mus viena, o belsti (rus. cтучать taip pat reiškia skųsti) reikėtų dažniau."
Surištų rankų politika
Ilgametis Eltos fotokorespondentas Bernardas Aleknavičius, paklaustas apie darbo specifiką sovietmečiu, atsakė: "Tada fotografuoti nebuvo galima nieko, bet mes fotografavome viską. Tik štai ne viską leido publikuoti. O draudžiama buvo fotografuoti miesto herbus ir juos rodyti spaudoje. Klaipėdoje draudžiama fotografuoti prekybos ir žvejybos uostuose. O jei gaudavai leidimą fotografuoti, nuotraukoje turėjo būti parodyti ne daugiau kaip trys laivai. Negalima buvo fotografuoti Celiuliozės ir kartono gamyklos bei elektrinės kaminų. Draudžiama buvo miestą fotografuoti iš penkto aukšto", – pasakojo B.Aleknavičius.
Į spaudą negalėdavo pakliūti buvusių tremtinių ar politinių kalinių nuotraukos.
Buvęs "Tarybinės Klaipėdos" redaktorius Antanas Stanevičius prisiminė komišką situaciją, kai Glavlito (pagrindinio spaudos cenzoriaus) uždrausta ir dar išbraukyta nuotrauka atsirado žurnalo viršelyje.
"Jau artinosi tarybinių laikų pabaiga. Bet dar funkcionavo ir partijos komitetas, ir saugumas, ir Glavlitas. Buvo 1988-ieji, artėjo Naujieji metai. Žurnalo "Lietuvos jūreivis" redaktorius Edmundas Veckus, labai spalvinga asmenybė, nutarė, kad viršelyje reikėtų išspausdinti nuotrauką su Klaipėdos panorama. Fotografiją ir tekstus turėjo palaiminti cenzoriai. Cenzorė toje nuotraukoje labai aiškiai perbraukė tris aukštus kaminus. Tai reiškė, kad nuotraukos spausdinti negalima. Redaktorius turbūt nesureagavo į cenzūrą, ir visas tiražas buvo išspausdintas su perbrauktais kaminais. Paskui buvo daug triukšmo, nes įvykdytas baisus pažeidimas", – prisiminęs sovietmečio draudimų absurdus juokėsi A.Stanevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Klaipėdiečius kviečia į talką2
Šiemet Klaipėdą švarinti kviečiama paskutinį balandžio savaitgalį. ...
-
Lietuvos jūrų muziejuje prasideda 45-asis sezonas
Lietuvos jūrų muziejus pradeda 45-ąjį sezoną, dirbdamas ne tik savaitgaliais, o nuo trečiadienio iki sekmadienio. ...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama3
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Bandė pasiskinti gyventojų pasodintų narcizų3
Joniškės gatvėje buvo pastebėta moteris, kuri, išlipusi iš savo automobilio, bandė nusiskinti praėjusių metų rudenį vietinių gyventojų pasodintus narcizus. Atlikti šį „darbą“ jai esą sutrukdė vyras, tuo met...
-
Skulptūrų parke inkilai patys neatsiranda5
Skulptūrų parkas, pritraukiantis vis daugiau lankytojų, sulaukia ir pastabų. Antai kažkas teigė pastebėjęs, esą parke gerokai sumažėję inkilų, o kai kurie likę – aplūžę ir nebetinkami sparnuočiams gyventi. ...
-
Kiemams Klaipėdoje tvarkyti – solidi suma5
Susisiekimo ministerija šiemet Klaipėdos miesto gatvių, kiemų ir juose esančių automobilių stovėjimo aikštelių bei dviračių ir pėsčiųjų takų atnaujinimui ir remontui skyrė milijonus eurų. Trečdalis šios sumos numatyta dau...
-
Turto pardavimo aukcionų datos nežinomos
Praėjus daugiau nei pusmečiui nuo tada, kai Turto bankas paskelbė parduosiantys buvusio kino teatro „Jūratė ir Kastytis“ pastatus, esančius Taikos prospekte, bei du namus Herkaus Manto gatvėje, Klaipėdoje, lig šiol dar neparengti j...