Skandalinga istorija Klaipėdos rajone: valstybinė žemė – už privačios tvoros

Klaipėdos rajone esančią Kiškėnų geležinkelio pervažą vairuotojai kiekvienąsyk kerta drebėdami – taranuos ar ne atlekiantis traukinys. Žmonės skundžiasi, kad pervaža yra itin nesaugi, nes vaizdą užstoja čia stovinti tvora. Paaiškėjo, kad geležinkelininkai net necyptelėjo, kai verslo įmonė šioje vietoje apsitvėrė beveik hektarą valstybinės žemės. Skandalinga istorija iškilo į viešumą tuomet, kai patikrinimų ėmėsi Nacionalinė žemės tarnyba.

Klausimai – dėl tvoros

Bėgiai kelią Jakai–Dovilai kerta įstrižu kampu. Tad, važiuojant Dovilų link, vairuotojas iš dešinės pusės visiškai nemato atvažiuojančių traukinių.

Nuo gresiančio susidūrimo žmonių gyvybes gelbsti tik mašinisto paleistas signalas. Jei jo kas nors neišgirstų, šioje pervažoje būtų aukų.

„Taip, ši kelio ir geležinkelio sankirta įstriža, taip neturėtų būti, bet tokia jau ji yra. Nieko nematyti važiuojant nuo Klaipėdos. O geležinkelininkų didžiulę teritoriją privatininkai yra užtvėrę. Kelias priklauso Kelių direkcijai, geležinkelis – geležinkelininkams. Ir tokios įmonės negali bent veidrodžio nupirkti? O pagal tvarką, tai turėtų būti semaforai. Tiek metų niekas nesprendžiama“, – tikino Klaipėdos rajono Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė.

Tvora: įmonės Logistikos technologijų centro  direktorius L.Bagdonas Saugaus eismo komisijos nariams rodė dokumentus, kuriais geležinkelininkai derino tvoros atsiradimą.

Klausimų keliantys faktai ėmė lįsti į viešumą tik tuomet, kai šia istorija ėmė domėtis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Alina Velykienė, kuri su surinkta medžiaga nubildėjo į kaimyninę Klaipėdos rajono savivaldybę ir paprašė galimybės dalyvauti Saugaus eismo komisijos posėdyje.

„Dar praėjusių metų lapkritį aš rašiau skundus policijai ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai. Kreipiausi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri padarė tokią patikrą, kad net žagtelėjau. Ten savavališkai užimta beveik hektaras valstybinės žemės. Man jau senokai kilo įtarimas, kaip čia prie pat geležinkelio atsiranda tokios tvoros? Kaip niekam kitam nekilo klausimų dėl eismo saugumo, nesuprantu“, – piktinosi A.Velykienė.

Apakti galima dėl tokio įžūlumo. Lietuvos Respublikos žemė yra valstybės turtas, ir jokie verslininkai neturi teisės jos apsitverti.

Atsitvėrė 0,84 ha

Pernai, spalio 18 d., Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) patikrino situaciją Kiškėnų pervažoje.

Paaiškėjo, kad šalia geležinkelio žemės sklypą valdo įmonė Logistikos technologijų centras.

Nacionalinės žemės tarnybos specialistai sutikrino valdomo sklypo ribas su esančios tvoros padėtimi ir konstatavo, kad metalinė tvora palei geležinkelį yra įrengta už žemės sklypo ribų, gretimame valstybinės žemės sklype.

Alina Velykienė / Redakcijos archyvo nuotr.

„Prie geležinkelio pervažos metalinė tvora yra įrengta iki 20,72 metro atstumu už sklypo ribos, link geležinkelio pervažos. Šia padaryta veika yra savavališkai užimta (užtverta tvora) 0,7886 ha ploto valstybinės žemės sklypo. (…) Metalinė tvora ties šiaurės krypties žemės sklypo riba, iš Birbinčių gatvės pusės, yra įrengta iki 3,2 metro atstumu už žemės sklypo ribų, gretimame valstybinės žemės sklype. Šia padaryta veika yra savavališkai užimta ir užtverta tvora 0,0501 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurį patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Iš viso savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas – 0,8400 ha“, – konstatuojama NŽT patikrinimo akte.

Konstatavo pažeidimus

NŽT konstatavo, kad buvo pažeistos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatos.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 1 dalies 45 punkte nustatyta, kad NŽT administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 257, 258, 261, 333 straipsniuose.

„Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 615 straipsnio 3 dalimi, Klaipėdos rajono skyriaus darbuotojai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus yra įgalioti pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl Administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 113, 257, 258, 261, 333, 505, 507 straipsniuose numatytų pažeidimų, taip pat priimti nutarimus paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą dėl Administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų, padarytų Klaipėdos rajono skyriaus teritorinio padalinio veiklai priskirtoje teritorijoje. Informuojame, kad atsakomybė už 2020 m. lapkričio 18 d. nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą yra numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pranešame, kad yra pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje“, – konstatavo NŽT.

Nurodė: tikrintojai nurodė verslininkui nuardyti dalį tvoros, kad vairuotojai galėtų bent už 100 metrų pamatyti atvažiuojantį traukinį.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Išlipkite apsidairyti“

Dienraščio „Klaipėda“ žurnalistai ne kartą kreipėsi į įmonę „Lietuvos geležinkeliai“ dėl paaiškinimo apie šią tvorą. Tuomet atsakymuose užsiminta, kad vis dėlto vairuotojams yra apribotas matomumas dėl pastatytos tvoros.

„Išanalizavus esamą situaciją nustatyta, kad matomumą riboja tvora, kuri yra netesėtai pastatyta „LTG Infra“ patikėjimo teise valdomame sklype. Siekiant spręsti šią situaciją, raštu kreipėmės į tvoros savininką dėl tvoros dalies nukėlimo. Savininko paprašyta iki 2021 m. sausio 22 d. perkelti ar išardyti neteisėtai „LTG Infra“ valdomame sklype pastatytą tvoros dalį. Perkėlus nurodytą tvoros dalį būtų užtikrintas tinkamas matomumas“, – tą kartą aiškino įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos departamento projektų vadovas Domas Jurevičius.

Dienraščio „Klaipėda“ žurnalistai Kiškėnuose apsilankė sausio 25 d., tvora jau turėjo būti išardyta, tačiau to nebuvo padaryta. Ji stovi ir šiuo metu.

Minėtą sausio 25-ąją apžiūrėti tvoros atvyko ir geležinkelio infrastruktūros specialistai.

Vienas jų, užuot pasakęs, kada pagaliau bus verčiama tvora, ėmė aiškinti, kaip čia turi vairuotojai kirsti pervažą.

„Aš jums paaiškinsiu, kaip turi vykti eismas prie pervažos. „Stop“ ženklą matote? Tai va, automobiliai turi sustoti ties šiuo ženklu, tuomet vairuotojas turi įsitikinti, kad neatvažiuoja traukinys, ir tik tuomet kirsti pervažą. Nesimato? Tada taip, užtraukite rankinį stabdį ir išlipkite apsidairyti“, – patyčiomis atsiduodantį paaiškinimą išdėstė vienas geležinkelininkų.

Į klausimą, ar ketinama statyti semaforą, du įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai papurtė galvas, nes tai esą brangu.

Išgirdę siūlymą įrengti bent veidrodį, tas pats įmonės darbuotojas dar kartą paauklėjo klausiančiuosius: „O ar to užteks?“

„O jei vis tiek kas žus? Kas atsakys?“ – samprotavo Geležinkelių infrastruktūros skyriaus darbuotoju prisistatęs ponas.

Turi verslo santykių

Įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas D.Jurevičius, atsakydamas į papildomus klausimus, patikino, kad valstybinės žemės sklypas nėra ir nebuvo nuomojamas bendrovei Logistikos technologijų centrui, tačiau telefoninio pokalbio metu įmonę vadino geležinkelininkų klientais.

„Jūs tikriausiai kažką ne taip supratote, aš negalėjau pavadinti šios įmonės nuomininkais, nebent mūsų klientais. Atsakydamas į jūsų klausimus rėmiausi NŽT išvada, tačiau, aiškinantis detaliau, paaiškėjo, kad ši įmonė 2017 m. buvo kreipusis į „Lietuvos geležinkelius“ prašydama suderinti tvoros projektą ir toks projektas buvo suderintas. Šiuo metu mūsų įmonės ekspertai aiškinasi, ar tvora trukdo matomumui“, – situaciją komentavo D.Jurevičius.

Jis įvardijo, kad minėta įmonė, kaip logistikos paslaugas teikianti įmonė, naudojasi ir „LTG Cargo“ paslaugomis.

21 metras už ribos

Iš viso įmonė Logistikos technologijų centras valdo beveik 12,8 ha pramonės ir sandėliavimo paskirties žemės sklypą Birbinčių kaime, Dovilų seniūnijoje.

Patikrinimo akte NŽT specialistai pažymėjo, kad gyventojams klausimų kėlusi ir eismo saugumui trukdžiusi verslininkų tvora nuo pervažos yra įrengta beveik 21 metru arčiau kelio, nei derėtų. Todėl ji ir užstoja matomumą vairuotojams.

„Man jau seniai kilo įtarimas – dvidešimt metrų paimta valstybinės žemės daugiau, nei reikia. Gyventojai juk ne kartą skundėsi ir aš gavau skundų. Tačiau čia apakti galima dėl tokio įžūlumo. Lietuvos Respublikos žemė yra valstybės turtas, ir jokie verslininkai neturi teisės jos apsitverti. Tačiau man, kaip pilietei, kyla klausimas – kada pagaliau bus išspręstas pervažos saugumo klausimas? Kiek reikia žūčių, kad kažkas pagaliau pajudėtų?“ – klausė Klaipėdos miesto tarybos narė A.Velykienė.

Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Algirdas Ronkus pripažino, kad visame rajone nėra tokios bjaurios pervažos, kaip Kiškėnuose.

„Negalime mes nieko padaryti nei geležinkelininkams, nei Kelių direkcijai. Labai blogai. Kol pervažoje nebus kažkieno kraujo, tol niekas nepajudės. Žinau, kad tvora nelegaliai pastatyta. Šnekėjome mes su tuo įmonės savininku, bet gal ta tvora čia mažiausia bėda. Perkels jis ją. Tačiau aš nežinau, ar tikrai pervaža taps saugesnė. Verslininkas sakė, kad leido geležinkelininkai jam tvorą užsitverti“, – tarstelėjo A.Ronkus.

Svarstydamas, ką reikėtų daryti dėl šios pervažos, specialistas įvardijo tik du problemos sprendimo būdus – arba reikia įrengti veidrodį, arba įrengti semaforą.

Tvorą tverti leido?

Pats įmonės Logistikos technologijų centro vadovas Laurynas Bagdonas sakė, jog visai  nepatinka, kad tenka aiškintis dėl tvoros, kuri stovi mažiausiai trejus metus.

„Mes turime visus leidimus. Su įmone „Lietuvos geležinkeliai“ dar 2017 m. pasirašėme susitarimus. Ir niekam ta tvora neužkliuvo, kol NŽT nepradėjo tikrinti. Situacija labai keista, patikrinimą jie atliko praėjusių metų lapkritį, o paaiškinimus mes galime teikti tik vasario mėnesį. Davė tris mėnesius atsakymui. Žemė yra ne mūsų, o patikėjimo teise valdoma geležinkelininkų, todėl patikrinimo metu aš negalėjau pateikti dokumentų, nors juos ir turiu“, – aiškino L.Bagdonas.

Jis patikino, kad iš geležinkelininkų žemės jokios naudos neturi.

„Ten ilgą laiką prie geležinkelio buvo sukrautos šiukšlės, mes sutvarkėme teritoriją, ją šienaujame. Realiai iš viso valdomo sklypo  naudojame tik 30 procentų. Mes nei nuomojamės, nei naudojame, nei kokios naudos gauname“, – tikino L.Bagdonas.

Iš jo pateikto atsakymo žurnalistams aiškėja, kad verslininkai su įmone „Lietuvos geležinkeliai“ smulkiai derino tvoros įrengimo schemas.

„Parašai sudėti, visas patvirtinta. Juk nebuvo taip, kad aš paėmiau ir vieną dieną sugalvojau apsitverti valstybinę žemę. Taip tikrai nebuvo“, – aiškino L.Bagdonas

Pakrypus pokalbiui apie pervažos saugumą, L.Bagdonas vis dėlto pripažino, kad tai valstybinės įmonės – „Lietuvos geležinkeliai“ arba Automobilių kelių direkcija turėtų sukti galvas dėl vairuotojų saugumo.

„Ar pervaža yra saugi? Ten yra bukas kampas. Ji tokia yra. O galiausiai išeina taip, kad mes, kaip esą neatsakingas verslo subjektas, paėmėme ir užtvėrėme valstybinę žemę, kurios mums nereikia, o tai reiškia, kad savivaliaujame. Mūsų reputacija nukenčia. Mums nėra sudėtinga nuimti tą tvorą. Nieko čia tokio, nuardys, jei tik reikia. Bet ir aš pritariu tam, kad nesaugi čia pervaža, bent veidrodžio reikėtų“, – teigė L.Bagdonas.

Nematė ir nežinojo?

Po kelias savaites trukusio susirašinėjimo su įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovu D.Jurevičiumi, vis dėlto išaiškėjo, kad tvora iš tiesų yra pastatyta remiantis suderinimu, tai reiškia, kad patys geležinkelininkai leido statyti statinį, kuris trukdo saugiai kirsti pervažą.

„Iki šio kreipimosi nebuvo imtasi jokių veiksmų dėl tvoros nugriovimo, nes anksčiau nebuvome gavę skundų dėl minėtos situacijos. Vos tik gavę informaciją, kad autotransporto dalyviams ši tvora riboja matomumą, ėmėmės veiksmų ir paprašėme, kad minėta tvoros dalis būtų demontuota. Reaguodamas į mūsų prašymą, įmonės Logistikos technologijų centro direktorius paprašė sudaryti Saugaus eismo komisiją ir identifikuoti, ar tikrai minėta tvora riboja autotransporto dalyvių matomumą artėjant prie geležinkelio pervažos“, – atsakė D.Jurevičius.

Komentaras

Aurelijus Jankauskas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininkas, Klaipėdos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos narys

Dėl šios pervažos ir saugaus eismo klausimais ne tik gyventojai, bet ir mes, policija, siuntėme raštus. Komisija vasario 3 d. pritarė siūlymui nuardyti dalį tvoros. Tiesės aktai numato, kad nuo „Stop“ ženklo vairuotojui turi būti užtikrintas matomumas 100 metrų. Nors tvoros savininkas ir tikino, kad turi visus leidimus, geležinkelininkų suderinimus tvorai, nemažai investavo, tačiau čia jokių kitų klausimų negali kilti – eismo saugumas pervažoje turi būti užtikrintas. Mūsų akimis, nors tvora ir yra permatoma, tačiau ji sukelia problemų matomumo laukui. Komisija siūlo nuardyti dalį tvoros segmentų tiek nuo kelio pusės, tiek nuo geležinkelio bėgių pusės. Nesuprantama, kad galima buvo derinti tvoros atsiradimo projektą, nevertinant eismo saugumo pervažoje klausimo. Prabilus apie veidrodžio pastatymą, geležinkelininkai patikino, kad jis problemų neišspręstų. Kodėl Rimkų pervažoje nėra tiek įvykių, kiek čia nutinka? Daugybė žmonių nesustoja prie pervažos, o traukinys pervažą kerta, kaip tikino geležinkelininkai, du kartus per parą. Aš ir paklausiau geležinkelininkų, ar teisės akte parašyta, kad gali būti kokių nors statinių 100 metrų matomumo zonoje? Man atsakyta, kad nieko negali būti. Vadinasi, klausimų nėra, tvora yra statinys ir ją reikia nukelti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pilietis

pilietis portretas
Pavaryt geras baudas pažeidėjams, tuojau sutvarkytų ką netaip padarė. Deja, valstybė toje vietoje yra neįgali.

Lina

Lina portretas
Ačiū Alina Valykiene,Jūs aktyvi tarybos narė,jau ne vieni metai matau Jūsų darbus,jei būtų visi tokie tarybos nariai,gyventi būtų dar geriau:-)

o policija ka ten veikia?

o  policija ka ten veikia? portretas
o ko policija ten, nuo kada žemės dalybu ekspertai?
VISI KOMENTARAI 22
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių