SDG terminalo istorija: mus visus apgavo?

Suskystintų gamtinių dujų terminalas tapo akmeniu po kaklu dujų vartotojams: tiek gyventojams, tiek bendrovėms. O iš šio projekto lobsta ne tik norvegų kompanija, bet ir mūsų valstybės įmonės.

Pelnosi norvegai

Per valstybės kontroliuojamai įmonei "Klaipėdos nafta" priklausantį Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą importuojamos dujos šiandien nėra ta pagrindinė žaliava, kuri, kaip anksčiau, leistų apsirūpinti pigia elektra ir šiluma.

Dujų kaina šiandien yra ganėtinai didelė, nes pagrindinė jos dedamoji – išsinuomoto dujas gabenančio laivo "Independece" nuomos ir aptarnavimo kaštai, sudarantys beveik ketvirtadalį galutinės gamtinių dujų kainos.

Tad pagrindinis dujų vartotojas šiandien yra Jonavos trąšų gamintoja "Achema", antra pagal apimtį – smulkiesiems vartotojams gamtines dujas tiekianti valstybei priklausanti įmonė "Lietuvos energijos tiekimas".

Praėjusiais metais per SGD terminalą ir vamzdynu į Lietuvą buvo importuota 23,7 gigavatvalandės (GWh) dujų, net 63 proc. šio kiekio teko "Achemai". Buitiniai vartotojai pastaruoju metu suvartoja vis mažiau gamtinių dujų, taigi gali mažėti ir jų importas.

"Klaipėdos nafta" norvegų kompanijai už laivo išperkamąją nuomą dešimt metų kasdien moka maždaug po 116 tūkst. eurų. Per dešimtmetį tai sudarys apie 520 mln. eurų. Į šią sumą įskaičiuojama priežiūros, reikalingų detalių tiekimo, operavimo, laivo įgulos darbo kaina.

Praėjus dešimties metų laikotarpiui, "Klaipėdos nafta" turės teisę išpirkti laivą. Nors oficialiai neskelbiama, už kiek norvegai pirko Pietų Korėjoje naujai pastatytą laivą, manoma, kad jo kaina turėjo būti maždaug 220 mln. eurų.

Praėjusių metų pabaigoje Seimas leido Vyriausybei laivą išpirkti pasibaigus nuomos sutarčiai. Skaičiuojama, jei taip atsitiks, SGD terminalo veiklos sąnaudos mažės nuo 66 mln. eurų iki 43 mln. eurų per metus.

Akmuo po kaklu

Gamtinių dujų vartotojai, nepriklausomai nuo to, vartoja dujas per SGD terminalą ar ne, moka vadinamąją saugumo dedamąją. Praėjusiais metais jos buvo surinkta maždaug 87 mln. eurų, iš kurių "Achema" sumokėjo virš 20 mln. eurų.

Mokestis už SGD terminalą prilygsta visam metiniam "Achemos" darbuotojų darbo užmokesčio fondui. Prognozuojama, kad šiemet šis mokestis įmonei gali padidėti iki apie 23,5 mln. eurų. Nuo 2013 m. iki šios dienos "Achema" yra iš viso sumokėjusi virš 100 mln. eurų SGD mokesčio. Įmonei faktiškai tai – akmuo po kaklu.

Mes įsivardiję, jog terminalas yra nacionalinio saugumo projektas, bet jo kaštai tenka kelioms įmonėms. Tai nėra teisinga.

Beje, prieš pasirašant sutartį su norvegais, jau buvo aišku, kad SGD terminalo projektas bus finansiškai neatsiperkantis.

"Klaipėdos nafta" už 13 mln. eurų pasamdė ispanus konsultantus, tyrusius terminalo koncepciją. Jie nurodė, kad milijonines terminalo išlaidas geriausia socializuoti, nes valstybė nepajėgi biudžete rasti tokių pinigų. Socializuoti – tai reiškia, kad dalį terminalo statybos išlaidų, taigi ir laivo įsigijimo kainą, teks iš anksto padengti dujų vartotojams.

"Terminalas yra projektas, kuris buvo pradėtas dėl geopolitinių ilgalaikio dujų tiekimo saugumo priežasčių. Todėl kyla logiškas klausimas, ar už tai turi sumokėti tik dujų pirkėjai. Jei tai yra nacionalinio saugumo projektas, ar tikrai jis turi būti finansuojamas vien tik dujų vartotojų, o ne iš nacionalinio biudžeto lėšų? Kadangi šis klausimas daug metų nėra diskutuojamas, akivaizdu, kad neproporcingai didelė našta tenka atskiriems rinkos dalyviams, ypač didžiausiems dujų vartotojams, pavyzdžiui, "Achemai". Turėtų būti sprendžiama, kaip šią naštą sumažinti", – dienraščiui sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės pareigas laikinai einanti Edita Maslauskaitė.

Tiesa, daugiau kaip prieš metus energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas buvo davęs pažadą "Achemai" beveik dvigubai sumažinti SGD terminalo mokestį nuo šių metų liepos 1 d. Dabar šis pažadas atidedamas iki šių metų gruodžio.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Proletaras

Proletaras portretas
Apgauti galima, kai nežinoma kažkas, o čoa taigi kas morėjo žinojo iš pat pradžių, kad tai afiora, panašiai kaip su "Mažeikių Nafta". Beje apie šia afiora nuo pad pradžiu Laisvas Laikraštis rašė.

Martha Hartman

Martha Hartman portretas
Dabar „Google“ moka 130–180 dolerių už valandą už darbą internete. Prie šio darbo prisijungiau prieš tris mėnesius ir per pirmą šios sandorio savaitę uždirbau 8735 dolerius. Šis darbas tikrai neįtikėtinas ir suteikia man didelę pajamų dalį kiekvieną dieną. Esu tikras, kad gausite geriausią rezultatą. Sužinokite daugiau čia >>>>>>>>>>>>>>>>>>>> w­w­w.C­a­s­hClub5.Com

GGG

GGG portretas
Kažko konservais pasmirdo...aišku buvo jau pasirašymo diena...
VISI KOMENTARAI 150
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Uostamiestyje nušvis pavojinga perėja
    Uostamiestyje nušvis pavojinga perėja

    Jau ne vienerius metus klaipėdiečiams neramu dėl nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Anot žmonių, vairuotojai nevengia viršyti greičio, nepaisant to, kad gatvę nuolat kerta ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Vietos gyventojai  skambina pa...

  • K. Genčius artojas – tik laisvalaikiu
    K. Genčius artojas – tik laisvalaikiu

    Daugkartiniam Lietuvos artojų varžybų čempionui Kaziui Genčiui lygių nėra. Žemę tik savo pomėgiui ariantis entuziastas po savaitės išvyksta į Minesotą (JAV), kur aštuonioliktą kartą atstovaus mūsų šaliai Pasaulinėse artoj...

    2
  • Karo aidai – dar gyvi
    Karo aidai – dar gyvi

    Nors nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos praėjo 74 metai, Klaipėdos poilsio parke esančios vokiečių karių kapinės pildomos vis naujais kapais. Netrukus įvyks dar vienos laidotuvės. Šalia kitų likimo brolių čia atguls dešimt Antrojo p...

    4
  • Rugpjūčio pabaiga lepins šiluma
    Rugpjūčio pabaiga lepins šiluma

    Saulėtų dienų išsiilgę klaipėdiečiai gali džiūgauti. Į pajūrį sugrįžta šiluma. Dangų apniukę debesys pamažu išsisklaidys. Tiesa, skėčių giliai spintoje paslėpti nereikėtų, mat artėjančios savaitės viduryje dangus t...

    1
  • Antrosios Melnragės pliaže – edukacija vaikams
    Antrosios Melnragės pliaže – edukacija vaikams

    Antrojoje Melnragėje vaikai mokėsi, kaip reikia saugiai elgtis vandenyje. Kol su mažaisiais bendravo patyręs treneris, tėvai galėjo pasinerti į šokį ir jogą. ...

    1
  • Bepiločių „narų“ atradimai stebina pasaulį
    Bepiločių „narų“ atradimai stebina pasaulį

    Be įgulos nardantys povandeniniai aparatai atranda ir nuskendusius laivus, ir retus vandenyno dugno gyventojus. ...

    1
  • Uosto planas užstrigo Vyriausybėje
    Uosto planas užstrigo Vyriausybėje

    Šiandien neaišku, kaip toliau vystysis Klaipėdos uostas, nes pernai intensyviai rengtas jo bendrasis planas yra užstrigęs. ...

    13
  • Daugėja skendimų – gelbėtojai perspėja saugotis duobių
    Daugėja skendimų – gelbėtojai perspėja saugotis duobių

    Baltijos jūrai negailestingai šienaujant gyvybes gelbėtojai prašo poilsiautojų paisyti saugumo. Neretai pro pirštus į perspėjimus žvelgiantys žmonės ne tik puola maudytis į draudžiamas paplūdimio vietas, bet ir leidžia tai dary...

    8
  • Žaliosios atliekos – be maišelių
    Žaliosios atliekos – be maišelių

    Vasara jau džiugina klaipėdiečius vaisių ir daržovių derliumi. Sodus ir daržus turintys žmonės ėmėsi doroti, ką užsiauginę, tad natūralu, kad namuose padaugėjo žaliųjų atliekų. Kaip jas tinkamai tvarkyti, pataria Ramunė Šličienė, ...

  • Jūriniai tyrimai Lietuvoje dėl klimato kaitos
    Jūriniai tyrimai Lietuvoje dėl klimato kaitos

    Įvairiose pasaulio šalyse vis daugiau pinigų skiriama jūriniams tyrimams, kurie susiję su klimato kaita. Ne išimtis ir Lietuva. ...

    9
Daugiau straipsnių