Istorija – lyg detektyvas

Istorija yra daugybės detektyvinių istorijų rinkinys. Ne išimtis ir 1923 metų sausio 15-osios įvykiai Klaipėdoje.

"Daug kas visų istorijos niuansų nežino ir mano, kad Klaipėda nuo amžių amžinųjų buvo Lietuvos dalis. O tarpukariu Lietuvoje labai dažnai buvo akcentuojama, kad sėkmingo valstybės gyvavimo neįsivaizduojama be priėjimo prie jūros. Todėl Sausio 15-ji buvo iškilmingai minima visoje Lietuvoje, o ypač Klaipėdoje", – tvirtino Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja istorikė Zita Genienė.

Palyginti neseniai istorikai atvirai pareiškė, kad mūsų minimas istorinis įvykis, buvo ne vien vietos žmonių sukilimas, o Lietuvos valstybės karinė akcija, kurią parėmė ir Mažosios Lietuvos aktyvistai.

"Iki šiol daug dėmesio buvo skiriama politinei situacijai, sukilėliais vadintų karių judėjimui, mūšio taktikai ir kitiems dalykams. Tačiau liko neišnagrinėta ir nesurinkta daugybė smulkmenų, atsiminimų, kurie, sudėti į vieną vietą, sudarytų kur kas pilnesnį įvykių vaizdą", – teigė miesto praeities žinovas, istorikas Dainius Elertas.

Net paminklas, išlikęs buvusiose miesto kapinėse, kurios sovietmečiu buvo paverstos Skulptūrų parku, apgaubtas mįslių.

Nors visais laikais jis simbolizavo faktą, kad Klaipėda yra teisėta ir neatskiriama Lietuvos dalis, sunku paaiškinti, kaip jis išliko tarybinio marazmo laikais.

Apsaugojo nuo susprogdinimo

S.Elerto močiutė Bronė Elertienė gilaus sovietmečio metais dirbo Klaipėdos kraštotyros muziejaus direktore. Ji buvo liudininkė ketinimų sunaikinti šį paminklą.

Dar iki miesto vadovu tampant Alfonsui Žaliui, Vykdomojo komiteto pirmininkas buvo Alfonsas Lengvenis.

Jo vadovavimo laikais imta rengti dokumentus 1923 metų sukilimo paminklą įtraukti į LTSR kultūros paminklų sąrašą. Paminklo pasas buvo parengtas, betrūko biurokratinių smulkmenų.

Miesto vadovu tapus A.Žaliui, vieną dieną darbininkai valdininkų buvo pasiųsti į tada dar nesunaikintas miesto kapines. Jiems buvo duotas nurodymas padėti sprogmenis po sukilimo paminklu.

"Darbininkai nepuolė aklai vykdyti pavedimo. Jie nuėjo pas mano senelę ir pasakė, kokį darbą turi įvykdyti. Muziejaus direktorė paprašė palūkėti bent kelias valandas. Per tą laiką ji susiskambino su kultūros viceministru Vytautu Jakelaičiu. Viskas baigėsi tuo, kad viceministras vienasmeniškai pasirašė įsakymą įtraukti paminklą į sąrašą, ir apie tai buvo informuota Klaipėdos valdžia. Taip per plauką jis buvo išsaugotas. Už tai turėtume būti dėkingi darbininkams, kurių dabar nė pavardžių nežinome", – pasakojo D.Elertas.

Tarybiniais metais būta ir daugiau bandymų pakeisti paminklą.

Norėta nugremžti įrašą ant paminklo, tačiau kultūros funkcionieriai Vilniuje pareiškė, kad reikėtų palikti autentiškus įrašus.

Taip ir sovietmečiu išliko užrašas "Už laisvę".